– Kaip pristatytumėte „Perliukus“? Kaip gimė tokio konkurso-festivalio sumanymas?
– „Perliukai“ – jau tradicinis kas trejus metus vykstantis nacionalinis jaunų neįgalių dainininkų ir instrumentalistų konkursas-festivalis, kuriame ugdomas neįgalių vaikų ir jaunuolių kūrybiškumas, skatinama muzikinė saviraiška.
„Perliukų“ idėja gimė stebint populiarų konkursą „Dainų dainelė“. Mačiau, kad į šį renginį patenka tik vienas kitas neįgalus vaikas, o norinčių ir galinčių muzikuoti yra tikrai nemažai. Norėjosi, kad kuo daugiau mūsų vaikų ir jaunimo kaip lygūs patektų į tokius rimtus konkursus. Todėl ir nusprendėme organizuoti tarpinį renginį, kuris skatintų muzikalius neįgaliuosius tobulėti, kelti meistriškumą, koncertuoti kartu su meno profesionalais.
Pirmąjį „Perliukų“ konkursą-festivalį surengėme 2004–2005 metais. Didieji miestai turi savo muzikavimo tradicijų, tad savo festivalius nusprendėme perkelti į regionus – norime, kad būtent čia prasidėtų judėjimas, paskatintume pedagogus ieškoti jaunų talentų, įvertintume jų pastangas, o baigiamąjį laureatų koncertą surengiame sostinėje. Čia jiems ir jų pedagogams dar organizuojame keturių penkių dienų kūrybines dirbtuves su meistriškumo pamokomis, laureatų koncertais, edukacinėmis programomis, ekskursijomis.
„Perliukai“ – ne tik konkursas-festivalis. Norime sukurti neįgaliųjų muzikinio ugdymo programą, kuri padėtų jų talentams atsiskleisti, o ją įgyvendinti padėtų Švietimo ir mokslo ministerija.
– „Perliukų“ paieškas pradedate nuo pačių mažiausių – darželinukų – ir baigiate kviesdami pasirodyti profesionalumo siekiantį jaunimą. Ar tokia plati amplitudė neapsunkina konkurso organizavimo?
– Konkurse gali dalyvauti 3–29 metų neįgalūs solistai, įvairios sudėties ansambliai (vokaliniai, instrumentiniai, vokaliniai-instrumentiniai ir pan.). Konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: ikimokyklinio amžiaus vaikus, pradinių klasių mokinius, vyresniųjų klasių mokinius iki 18 metų ir jaunuolius iki 29 metų. Jie pasirodo dviejose kategorijose: muzikos atlikėjų-mėgėjų (A kategorija) ir profesionalumo siekiančių, aktyviai koncertuojančių (B kategorija). Į tai atsižvelgdami ir vertiname visus atlikėjus.
Kuo anksčiau pastebime talentingus vaikus, tuo sėkmingiau juos galime ugdyti, labiau jiems padėti. IV konkurse dalyvavo mažųjų talentų iš 3 vaikų darželių: instrumentinis-vokalinis ansamblis iš Klaipėdos specialiosios mokyklos-darželio „Versmė“ (vadovės Edita Antanaitienė ir Loreta Cesiulienė), solistė Aurika Draghici iš Klaipėdos lopšelio-darželio „Sakalėlis“ (vadovė Inesa Rauktienė) ir neįgalių vaikų ansamblis „Spinduliukai“ iš Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelio-darželio dienos socialinės globos grupės (vadovė Daiva Pocevičienė). Mažieji dainorėliai labai papuošia mūsų renginius, todėl norėtume padrąsinti ir kitus darželius nesibaiminti, aktyviau įsilieti į šią muzikos šventę.
Profesionalumo siekiantys atlikėjai – mūsų muzikinės kelionės tikslas. Džiaugiamės atradę ir užauginę tokius perliukus kaip Emilis Korickis – jis ne tik kelis kartus pelnė šio konkurso laureato vardą, bet ir sėkmingai pasirodė „Dainų dainelėje“, Lietuvos vardą garsino tarptautiniuose festivaliuose (tarp kurių – ir vykę Pietų Korėjoje), taip pat Vaida Butautaitė, po pasirodymo „Perliukuose“ nusprendusi savo gyvenimą susieti su muzika ir meno pedagogika, o baigusi mokslus dabar ir pati inicijuoja ir įgyvendina originalius meninius projektus. Kiek vėliau prie mūsų prisijungęs šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje džiazą studijuojantis pianistas Raigardas Daraganas po kelionėje į Pietų Korėją užsimezgusios pažinties su regėjimo negalią turinčiais broliais Sokolovais kuria įdomius tarptautinius projektus. Taigi, tokia plati amplitudė – didžiulis privalumas ir „Perliukų“ filosofijos dalis.
– Jūsų koncertuose pasirodo ne tik neįgalieji, į sceną kyla ir negalios neturinčių kolektyvų.
– „Perliukų“ konkurso nuostatuose esame įrašę, kad pasirodančiuose ansambliuose gali dalyvauti ir negalios neturintys žmonės, atlikėjams gali akompanuoti arba pritarti nedidelės sudėties vokaliniai, integruoti ansambliai, kuriuose negalios neturintys muzikantai sudarytų ne daugiau kaip pusę dalyvių. Kol kas tai dažniausiai ansamblių vadovai, koncertmeisteriai.
Mūsų koncertinėje scenoje iš tiesų pasirodo ir konkurse nedalyvaujančių, o „Perliukų“ programai daugiau spalvų suteikiančių „Gubojos“ bendraminčių, bičiulių. Štai Šiauliuose kartu su mumis dainavo ne tik šio miesto, bet ir visos Lietuvos vizitine kortele tapęs berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos ir vizualinių menų katedros mišrus choras „Studium“. Alytuje „Perliukus“ papuošė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinės sesės Elzė, Ema ir Ana Fedorcovaitės, Alytaus jaunimo centro vokalinė studija „Boružėlė“. Klaipėdoje vykusiam koncertui ypatingo žavesio suteikė senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“ iš Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro, puikūs St. Šimkaus konservatorijos atlikėjai, Vilniuje – Visagino Č. Sasnausko menų mokyklos ir popdainavimo studijos „HEY!“ dainininkai, Raudondvaryje (Kauno r.) – A. Kačanausko muzikos mokyklos estradinio dainavimo skyriaus vokalinė grupė „L.Do“ ir daug kitų talentingų jaunų atlikėjų.
Nuo pat pradžių siekiame, kad „Perliukų“ konkursas-festivalis nebūtų tik neįgalių vaikų ir jaunuolių pasirodymas. Į šį konkursą žvelgiame plačiau – stengiamės sukurti tokią muzikos erdvę, kurioje tobulėtume, augtume, todėl glaudžiai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, įvairiomis kūrybinėmis organizacijomis ir į šio renginio programas kviečiame talentingus negalios neturinčius atlikėjus – stengiamės, kad negalia netaptų mus skiriančia siena. Norime, kad visi pajustume – esame tokie patys, galime vieni iš kitų mokytis, keistis patirtimi. „Perliukai“ – tai tęstinis, inovatyvus muzikinis renginys, kuriame neįgalieji ir negalios neturintys atlikėjai debiutuoja lygiavertiškai, atskleidžia muzikinius gebėjimus, bendradarbiauja su muzikos profesionalais, įgyja koncertinės patirties.
Beje, į „Perliukų“ koncertus įtraukę viename ar kitame regione žinomų muzikos atlikėjų sulaukiame ir daugiau žiūrovų. O tai išties puiki abipusė integracija.
– „Perliukai“ pasirodo prestižinėse skirtingų miestų erdvėse. Ar lengvai jų randate?
– Kultūros renginiams norisi gražių erdvių, tačiau keliaudama po Lietuvą dar kartą supratau – tokių, kurios būtų visiems prieinamos, labai trūksta. Yra nemažai pritaikytų mokyklų, bet jos – ne mūsų kelias. Mes norime savo žmones pakviesti į erdves, kurios reprezentuoja miestą, kur vyksta svarbiausi bendruomenės renginiai.
Klaipėdoje mūsų poreikius atitiko „Kultūros fabrikas“ (yra įrengtas liftas), Vilniuje tokią erdvę suteikė Nacionalinė dailės galerija, regioninis Kauno koncertas-festivalis vyko Raudondvario pilies aplinkoje, Alytuje duris „Perliukams“ atvėrė nors ir ne visai pritaikytas jaunimo centras.
Maloniai stebina besikeičiančios bibliotekos – jos darosi lankstesnės, nebijo įsileisti naujų veiklų. Šiauliuose mus priėmė moderni, puikiai pritaikyta P. Višinskio biblioteka.
– 2017–2018 m. įvyko penki jaunų neįgaliųjų talentų regioniniai konkursai-festivaliai, visi jie buvo skirtingi. Ar turite naujų „Perliukų“ ateities sumanymų?
– Gyvenimas nestovi vietoje, keičiamės ir mes. Pavyzdžiui, šįsyk nusprendėme išskirtinį dėmesį skirti muzikos mokyklų, konservatorijų, aukštųjų mokyklų auklėtiniams, įvairių muzikinių konkursų nugalėtojams. Ankstesniais metais jie taip pat dalyvaudavo regioniniuose konkursuose, o šiemet pakvietėme į atskirą pasirodymą, vykusį kartu su Vilniaus regioniniu konkursu-festivaliu. Tokių „perliukų“ tebuvo šeši, tačiau jų pasirodymas tikrai nustebino ir nudžiugino.
Po trejų metų laukia jubiliejinis, penktasis, „Perliukų“ konkursas-festivalis. Norėčiau, kad jame galėtų atskirai pasirodyti, tarpusavyje pasivaržyti muzikos mokyklų auklėtiniai, patirties pasemtų, įvertinimo sulauktų jų pedagogai. Jų darbas labai svarbus, bet dažnai nepastebimas. Todėl norime ir jiems suteikti galimybę sulaukti palaikymo, įvertinimo ir paskatinimo kurti bendrus projektus su kolegomis ir profesionaliais muzikantais.
Ateityje keisis šio renginio koncepcija, bus koreguojami nuostatai. Darysime viską, kad jauniesiems muzikos talentams atsivertų dar platesnės galimybės. Negalia nėra trukdis vaikų talentams, tik reikia sudaryti galimybes jiems atsiskleisti.
Ne be reikalo šiam projektui pasirinkome simbolišką perliuko įvaizdį. Perliukas yra kriauklėje, o kad ją rastume – reikia pastangų. Kad ji atsivertų ir tą perliuką pamatytume, irgi reikia pastangų. Tas pats ir su mūsų jaunaisiais muzikais. Mokėkime šiuos vaikus priimti, pažvelkime į juos plačiau ir padėkime jiems atsiskleisti. Tai visų mūsų, kuriems rūpi gražesnė ir šviesesnė Lietuvos ateitis, pareiga.
