„Man patinka futbolas ir 2010 metais nudžiugino žinia, kad 2018-ųjų čempionatas vyks Rusijoje. Bet tuomet buvo kita Rusija, tuomet dar buvo vilties, nebuvo galima įsivaizduoti, kad valdžią šalyje uzurpuos grupė nusikalstamų valdininkų, kad bus falsifikuojami rinkimų rezultatai, kad opozicijos atstovai, žurnalistai ir menininkai sėdės kalėjimuose, – sakė rašytojas. – Rusijoje sportas suprantamas tik kaip karo tęsinys, kaip bandymas sunaikinti varžovus sporto arenose, nes artimiausioje ateityje negalėsime jų sunaikinti kare.“
Rašytojo nuomone, Vladimiras Putinas manipuliuos būsimu čempionatu, kaip manipuliavo Sočio olimpiada. „Pasaulio šalių rinktinių dalyvavimas bus vaizduojamas kaip solidarumo su autoritariniu režimu ženklas. <…> Pasaulio čempionatas skirtas ne V.Putino padams laižyti“, – pabrėžė M.Šiškinas.
„Po Sočio buvo aneksuotas Krymas, prasidėjo karas Ukrainoje. O kas laukia po Pasaulio futbolo čempionato? Todėl aš raginu Federalinę tarybą, Šveicarijos vyriausybę, taip pat kitų demokratinių šalių vyriausybes boikotuoti šį čempionatą“, – pareiškė rašytojas.
Komentuodamas bendrą situaciją Rusijoje, M.Šiškinas teigė, kad dabartinė diktatūra gudresnė už sovietinę: „Sovietų Sąjunga priklausė nuo žmonių, todėl visas duris laikė uždarytas. Dabartiniam režimui reikalingi tik vamzdynai. Nieko daugiau. Jie areštuoja režisierių Kirilą Serebrenikovą ne todėl, kad jis ką nors padarė, o tam, kad pagąsdintų kitus, kad pasakytų: netylėsite – ir jūsų tas pats laukia.“
M.Šiškino nuomone, dabar Rusijoje galima daryti viską, ko širdis geidžia, rašyti bet kokias knygas, tačiau svarbiausia, kad už nugaros ant sienos kabotų V.Putino portretas.
Atsakydamas į laikraščio klausimą, kodėl šalies gyventojai nesukyla, rašytojas teigė, kad po neigiamos atrankos Rusijoje liko tik tie, kuriems atrodo, jog tylėjimas ir pritarimas valdžiai – perspektyviausia ir efektyviausia elementaraus išgyvenimo strategija.
M.Šiškino pareiškimus pakomentavo Rusijos ambasados Šveicarijoje atstovai. Jie pabrėžė, kad „pono M.Šiškino pastarasis literatūros kūrinys išvydo dienos šviesą beveik prieš dešimt metų ir nuo to laiko, deja, pasirodo tik jo parašyti gana įžeidūs Rusijai pamfletai“. Ambasada pripažintą literatą pavadino „prasiskverbusiu į žiniasklaidą marginaliniu rašytoju“, kuriam „nebeliko nieko šventa“.
Raginimai boikotuoti 2018-ųjų Pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyks vienuolikoje Rusijos miestų nuo birželio 14-osios iki liepos 15-osios, skambėjo ir anksčiau, ypač nagrinėjant „Skripalio bylą“. Tačiau kovo viduryje Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad Europos Sąjunga neplanuoja boikotuoti čempionato.
Gegužės mėnesį lėktuvo „Boeing MH17“ katastrofos aukų artimieji išplatino atvirą laišką, raginantį rusų ir pasaulio visuomenės nepamiršti, kad čempionatas vyks šalyje, kurios vadovybę jie laiko kaltą dėl savo artimųjų žūties.
* * *
M.Šiškinas – vienas žymiausių dabarties rusų rašytojų, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje. Jo vardas daugeliui lietuvių skaitytojų tapo žinomas, kai lietuvių kalba buvo išleistas jo romanas „Laiškų knyga“, patraukęs skaitytojų dėmesį išskirtinio grožio plastišku, poetišku, išgrynintu pasakojimu. Vėliau lietuvių kalba pasirodė ir „Veneros plaukas“.
M.Šiškinas gimė 1961 m. Maskvoje, studijavo anglų ir vokiečių kalbas, kaip rašytojas debiutavo 1993 m. apsakymu „Kaligrafijos pamoka“. Vėlesni kūriniai pelnė rašytojui pagrindines literatūros premijas šalyje, o „Laiškų knyga“ laimėjo Rusijos nacionalinę literatūros premiją „Didžioji knyga“ bei buvo nominuota antram pagal svarbumą literatūros apdovanojimui „Naujoji Rusijos literatūra“. Jo kūryba išversta į 30 kalbų.
Nepritardamas Rusijos politikai, 2013 m. atsisakė atstovauti jai JAV knygų mugėje. Esė ir straipsniuose nuolat pasakoja apie šalies realijas, mitus ir fobijas, politinius kalinius ir grobuoniškus karus.
Pavyzdžiui, esė „Šveicarų kalbos pamoka“ rašytojas nagrinėja rusų ir šveicarų mentalitetų ir vertybių skirtumus. Kas trukdo rusams siekti paprastų gyvenimo džiaugsmų ir iš kur jų noras tarnauti „aukštesnei idėjai“? Kas sieja ir kas skiria šalį-imperiją ir šalį-kurortą? Ir kodėl didysis smegenų plovimas – taip M.Šiškinas vadina rusų revoliuciją – prasidėjo kaip tik Šveicarijoje, o receptai, pagal kuriuos privirta kruvinos košės ištisoms valgytojų kartoms, sudaryti Ženevos ir Ciuricho bibliotekų tyloje?
2015 m. V.Šiškinas viešėjo Vilniaus knygų mugėje.
Parengė Milda Augulytė
