Kai prieš 5 metus C.A.Rodriguezas iš Buenos Airių atvyko į Lietuvą dalyvauti šokių maratone, net neįsivaizdavo, kaip pasikeis jo gyvenimas.
Lietuvoje jis sutiko savo antrąją pusę lietuvę Brigitą, įsikūrė Vilniuje ir augina dukrą Umą.
„Dabar kasdien šoku ir dainuoju tango dainas savo dukrai. Šiandien šoku Šiaurės miestelio studijoje, rytoj šoksiu savo mokykloje, po to – su žmona Brigita. Tai mano gyvenimas – šokti“, – pasakojo 37 metų argentinietis.
Jis yra profesionalus tango šokėjas. Jo žmona Brigita – irgi tango šokių mokytoja.
– Argentina – futbolo šalis. Ten visi žaidžia futbolą. Greičiausiai per pasaulio futbolo čempionatą neatsitraukiate nuo televizoriaus?
– Taip, žinoma. Ypač įdomu, kaip sekasi Argentinos komandai. Laukiu nesulaukiu birželio 26-osios, kai Argentina žais su Nigerija.
Kai būnu Argentinoje, kiekvieną savaitgalį futbolo stadione stebiu rungtynes.
Tiesa, ne visi argentiniečiai eina į stadioną, tačiau beveik visi futbolą žiūri per televizorių.
Mano brolis dėl pasaulio futbolo čempionato net nusipirko naują televizorių. Mes tiesiog pamišę dėl futbolo. Tai nuostabu.
– Argentinos futbolo komanda du kartus laimėjo pasaulio čempionatus – 1978 bei 1986 metais ir dalyvavo beveik visuose pasaulio čempionatuose. Tačiau šįsyk, birželio 16-ąją, su Islandija sužaidė lygiosiomis 1:1. Kaip paaiškintumėte tokį rezultatą?
– Reikia suprasti, kad dabartinė Argentinos komanda yra jauna. Maždaug pusę komandos futbolininkų iki šiol nėra žaidę tokio lygio čempionate.
Jie neturi tokio patyrimo kaip žvaigždė Lionelis Messi. Kita vertus, būna visokių rungtynių.
– Kai žaidžia Argentinos rinktinė, kas vyksta jūsų šalyje?
– Gyvenimas paprasčiausiai sustoja. Dalis žmonių eina į barus stebėti rungtynių, kiti priglunda namuose prie televizorių.
Kai žaidžia Argentinos komanda, viskas nuščiūva – tas 90 minučių gatvėje nieko nesutiksi. Tuo metu net tango niekas nešoka.
– Ką žinojote apie Lietuvą iki čia atvykdamas?
– Mokykloje geografijos mokytoja dar 1992 metais mums aiškino apie politinę padėtį čia, Baltijos šalyse.
Mokytoja sakė, kad šios šalys priklausė Rusijai ir nuo 1990 metų tapo nepriklausomos. Tuo metu man buvo tik 10 metų.
Reikėjo mokytis kiekvienos šalies sostinę ir tada sužinojau, kad yra Lietuva su Vilniumi.
Atvykęs į Lietuvą pastebėjau, kad žmonės čia santūresni negu Argentinoje. Buenos Airėse mes kur kas atviresni, draugaujame ir jaučiame, kad visi aplinkiniai žmonės yra mūsų draugai, priešingai nei Lietuvoje.
Tiesa, aš neteigiu, kad lietuviai nedraugiški. Jie tiesiog santūrūs.
– Gal turite mėgstamų vietų Vilniuje?
– Patinka Vilniaus senamiestis, ypač maloniai nuteikia kiekvienas apsilankymas Bernardinų sode.
Taip pat patinka Vilniaus universiteto pastatų ansamblis. Man tai primena seniausią Argentinos universitetą Kordoboje (jis įsteigtas 1613 metais). Jį, kaip ir Vilniaus universitetą, įkūrė jėzuitai.
Vilniaus universitetas senesnis (įsteigtas 1579 metais).
Patinka ir Centrinės universalinės parduotuvės kavinės, įsikūrusios viršutiniame aukšte.
Iš šios vietos atsiveria nuostabus Vilniaus vaizdas.
– Kertate lietuviškus patiekalus, cepelinus?
– Kiaulienos privengiu, nes labai sunkus maistas. Bet cepelinus su spirgučiais žiemą mėgstu.
Taip pat spėjau pamėgti „Kijevo“ kotletus. Pas mus Argentinoje tokio patiekalo nėra.
– O kaip sekasi lietuvius mokyti tango? Ar šis šokis jau tapo populiarus Lietuvoje?
– Nepasakyčiau. Rygoje jis populiaresnis. Čia po truputį didėja susidomėjimas šiuo šokiu.
Vilniuje yra 100–150 šokėjų. Jie pašoka savaitgaliais, laisvalaikiu.
– Jums buvo 12 metų, kai pradėjote šokti tango. Ką jums reiškia šis šokis?
– Mano močiutė ir senelis buvo tango šokėjai. Tango – tai mano gyvenimas, visa mano esybė. Tango yra mano gyvenimo pagrindas.
Aš kilęs iš šalies, kurioje vyrauja tango kultūra, ji apima visas sritis. Mūsų šalyje net jei važiuojate taksi, klausysitės tango melodijų. Kavinėje, kai gersite kavą, taip pat girdėsite tango melodiją.
Argentinoje netgi yra lunfardo tarmė, kuri yra paplitusi, nes daug žodžių pasitaiko tango dainose.
Šokti tango gali visi – ir jauni, ir pagyvenę. Tango šokiui nesvarbu nei žmogaus socialinė padėtis, nei amžius. Tarp mano mokinių Vilniuje yra ir mechanikas, ir ambasadorius.
Manau, kad tai yra galimybė peržengti savo kultūros slenkstį. Reikia turėti šiek tiek drąsos šokti. O tango šoksi taip, koks tu esi. Jeigu esi nedrąsus, tai taip ir šoksi. Jeigu esi agresyvus, agresyviai ir šoksi. Jeigu esi mielas, tada mielai, gražiai šoksi. Nėra kur pasislėpti.
Tad reikia perlipti per save, nugalėti savo emocinius barjerus ir patį save. Reikia būti drąsiam norint šokti tango.
– Pasaulyje yra nemažai garsių, žinomų argentiniečių. Vienas jų atvyks į Lietuvą rudenį, turbūt girdėjote?
– Taip, popiežius Pranciškus, argentinietis, lankysis Lietuvoje rugsėjo mėnesį. Turiu svajonę sušokti jam 30 sekundžių tango šokį per jo viešnagę. Jis turi labai didelę įtaką pasaulyje.
Kitas garsus argentinietis yra futbolininkas 30-metis L.Messi.
O trečiasis, be abejo, yra buvęs pasaulinio garso futbolininkas 57 metų Diego Maradona. Jis dabar gyvena Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai).
– Ko jums labiausiai trūksta Lietuvoje?
– Saulės ir saulėtų orų. O šiaip esu patenkintas gyvenimu čia.
