Biurokratai stumia Gintaro Rinkevičiaus įkurtą orkestrą į prapultį

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atsidūrė kritinėje padėtyje. Kelis dešimtmečius laukta Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcija dėl biurokratinių kliūčių gali ir neįvykti, o juk Lietuvoje per visą istoriją taip ir nebuvo pastatyta nė viena koncertų salė, akustiškai pritaikyta simfoniniam orkestrui ir klasikinei muzikai atlikti.

Kelis dešimtmečius laukta Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcija dėl biurokratinių kliūčių gali ir neįvykti.<br> LVSO nuotr.
Kelis dešimtmečius laukta Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcija dėl biurokratinių kliūčių gali ir neįvykti.<br> LVSO nuotr.
Kelis dešimtmečius laukta Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcija dėl biurokratinių kliūčių gali ir neįvykti.<br> LVSO nuotr.
Kelis dešimtmečius laukta Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcija dėl biurokratinių kliūčių gali ir neįvykti.<br> LVSO nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-06-25 10:35, atnaujinta 2018-06-25 11:28

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius nerimauja – nuolatinės kliūtys gali atimti iš visuomenės galimybę pagaliau turėti gerą koncertų salę, sužlugdyti net kelių sezonų planus, nutraukti sutartis su tarptautiniais atlikėjais ir palikti žiūrovus be intensyvios koncertų bei operų programos.

– Maestro, kokią reikšmę visuomenei turi Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcijos projektas?

– Lietuvos kultūros istorijoje neturėjome nė vienos salės, kuri būtų akustiškai tinkama simfoniniam orkestrui. Vienintelė pakankamos akustikos salė yra Nacionalinėje filharmonijoje, tačiau bėda ta, kad simfoninio orkestro skleidžiamam garsui ši salė yra per maža, ką kalbėti apie nedidelį žiūrovų kiekį, kuris gali klausytis ten grojamų koncertų. Kitose salėse, tarp jų ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, yra didelė garso kokybės problema.

Kongresų rūmuose telpa 967 žiūrovai ir, atlikus renovacijos darbus, vietų skaičius nepasikeistų. Bet salės garso kokybė būtų specialiai akustiškai sukurta būtent gyvam garsui, gyvam atlikimui, o ne įgarsintam.

Vilniaus Kongresų rūmams būtinai reikia remonto, nes patalpos labai susidėvėjusios, neatitinka šių dienų koncertinei salei keliamų reikalavimų, standartų. Aš jau nekalbu apie visiškai sulūžusias kėdes – neslėpsiu, turime daug skundų dėl kėdžių ir, drįsčiau teigti, kad nemaža dalis klausytojų neateina į Vilniaus Kongresų rūmus dėl tikrai prastų žiūrovui sąlygų.

Vien į koncertus ir operas per metus čia ateina apie šimtas tūkstančių klausytojų (Vilniaus Kongresų rūmuose vyksta daugybė renginių, kuriuos organizuoja ir kitos institucijos. – Aut. past.), atliekami dažnai dešimtmečius Lietuvoje negroti ir nestatyti kūriniai, atvažiuoja tarptautinės klasės atlikėjų, solistų ir statytojų.

Jų darbo kokybę turėtų atitikti pastato kokybė, lygiai taip kaip žiūrovui turi būti sukurtos geros sąlygos, kad jie klausydami tris valandas Gustavo Mahlerio ar Giacomo Puccini negalvotų apie tai, kad sėdi ant blogiausios kėdės Vilniuje ir dūsta nuo karščio, nes ventiliacinės sistemos salėje prastai funkcionuoja (vieniems labai pučia orą, o kitų oras nepasiekia). Ypač tai jaučiama šiltuoju sezonu ar kai salė visiškai pilna.

– Ar vis dėlto įmanoma, kad sovietinei nomenklatūrai statytame Vilniaus Kongresų rūmų pastate pagaliau kokybiškai suskambėtų simfoninis orkestras?

– Siekdami, kad Kongresų rūmų rekonstrukcija išspręstų akustikos problemą, iš savo orkestro lėšų pasamdėme aukščiausio lygio vokiečių akustikų įmonę. Sumokėję nemažus pinigus ir padarę išsamią, profesionalią studiją, įsitikinome, kad Kongresų rūmuose įmanoma padaryti tokią akustiką, kuri leistų žiūrovui girdėti itin profesionalų, gerą garsą.

Mes padarėme daug, kad būtų sudarytos visos sąlygos maloniai klausytis gražios muzikos. Esame labai dėkingi Kultūros ministerijai, kad pagaliau gavome finansavimą Kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijai.

– Koks dabar yra Kongresų rūmų rekonstrukcijos etapas?

– Jau prasidėję projektavimo darbai. Netikėtai atsirado problemų dėl viešųjų  pirkimų – šis procesas nuolat skundžiamas. Toks įspūdis, kad siekiama, jog viešieji pirkimai užsitęstų tiek, kad galiausiai prarastume Europos Sąjungos fondų finansavimą rekonstrukcijai ir pati rekonstrukcija neįvyktų.

Susidūrę su šia problema sužinojome, kad tokie kultūros pastatų rekonstrukcijų trukdymai vyksta ne tik dėl Vilniaus Kongresų rūmų, bet ir dėl kitų meno organizacijų objektų. Dėl to aš tikrai stengiuosi, kad visi geros valios žmonės, kurie sprendžia šią problemą, atsilieptų ir pradėtų ją spręsti galvodami apie trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius ne vienam iškiliam Lietuvos meno kolektyvui.

Pagal rekonstrukcijos planą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras turi išsikelti į kitas sales 2019 m. vasario mėnesį. Dėl to buvo dirbama jau seniai, ieškoma erdvių repeticijoms ir koncertams. Savo tempų lėtinti neketiname – per metus įprastai parengiame apie 30–40 repertuarinių renginių – simfoninių, kamerinių, šventinių ir vasaros festivalio koncertų, taip pat koncertų vaikams.

Kadangi Vilniuje nėra klasikinės muzikos renginiams pritaikytų salių, labai sunku rasti vietas, kuriose būtų galima atlikti klasikinę muziką. Tuo pačiu metu rekonstrukcijos prasideda ir Nacionalinėje filharmonijoje, Nacionaliniame dramos teatre, Jaunimo teatre, tad laisvų vietų veiklai tęsti lieka dar mažiau.

Šiandien  turime planą, kaip rekonstruoti Vilniaus Kongresų rūmus nenutraukiant Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir su mumis glaudžiai bendradarbiaujančios „Vilnius City Opera“ veiklos. Tačiau atsidūrėme nepavydėtinoje padėtyje – jeigu mes artimiausiu laiku nesudarome sutarčių su tomis salėmis, kuriose rengiamės koncertuoti, po 2–3 mėnesių tos salės jau bus išnuomotos kitiems.

Vadinasi, reikės laikinai nutraukti Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro veiklą, o kartu ir „Vilnius City Opera“ veiklą. Na, o jeigu sudarome sutartis, tai prisiimame finansinę atsakomybę mokėti ir už tų salių nuomą. Jeigu staiga rudenį galutinai išaiškėja, kad rekonstrukcija stabdoma, būsime priversti padengti tų nuomų finansinius nuostolius.

Be to, turime sutartis su tarptautiniais atlikėjais, numatytos konkrečios jų pasirodymų datos, ir tų sutarčių nevykdymas atneštų didelių finansinių nuostolių. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras jau 12 metų bendradarbiauja operų pastatymuose, kuriuose dalyvauja daug iškilių svarbiausiose pasaulio scenose dirbančių solistų, jų tvarkaraščiai yra sudaromi 2–3 metus į priekį ir jų skirtas laikas atvykti į Lietuvą yra neįkainojamas, todėl dabar palikti juos nežinioje ar nutraukti sutartis būtų labai sudėtinga.

–  Kas konkrečiai yra skundžiama viešųjų pirkimų procese?

–  Įmonė „Litcon“ (šios įmonės pastarieji apskųsti pirkimai – Klaipėdos muzikinio teatro ir Kauno stadiono rekonstrukcijos pirkimas. – Aut. past.) apskundė ir šį viešąjį pirkimą dėl to, kad viską perkame iškart, o ne išskaidome etapais (buvo perkamas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro valdomo pastato dalies techninis projektas, apimantis koncertų salės, kitų patalpų ir pastato inžinerinių sistemų modernizavimą, bei koncertų salės rekonstrukcijos darbai. – Aut. past.).

Pirmos instancijos teismo sprendimas mums buvo palankus, bet apeliacinis teismas sprendimą pakeitė ir nusprendė, kad reikia stabdyti rekonstrukciją vien dėl to, kad pirkimo dokumentuose per mažai aprašyta, kodėl neskaidome šio pirkimo į etapus. Bet išskaidyti rekonstrukcijos procesą etapais nėra jokios logikos.

Pastato inžinerinės sistemos yra bendros, t. y. salės vėdinimo sistema yra bendra su viso pastato sistema, šildymo sistema taip pat bendra. Be to, vėdinimo ir šildymo sistemų charakteristika yra svarbi ne tik salės viduje – kaip šios sistemos veiks, kokį triukšmą skleis visame pastate tiesiogiai daro įtaką ir salėje girdimam garsui.

–  Turbūt šioje vietoje yra ir viešas interesas?

– Manau, kad yra didžiulis visuomenės interesas, kad nebūtų vilkinamas visas Vilniaus Kongresų rūmų salės rekonstrukcijos procesas. Juk esame atviri visiems – šioje salėje nuolat vyksta ne tik mūsų repertuariniai koncertai,  „Vilnius City Opera“ operos, bet ir kitų renginių organizatorių renginiai.

Kai yra toks nuolatinis trukdymas, negalime dirbti savo darbo ir profesionaliai planuoti veiklos. Mes jau dabar turime žinoti, kur tiksliai repetuosime ir koncertuosime nuo 2019 m. vasario mėnesio.

***

Susiklosčiusią situaciją taip pat pakomentavo Lietuvos valstybiniam simfoniniam  orkestrui teisminiame procese atstovaujantis advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas Deividas Soloveičikas:

„Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vykdė visai visuomenei svarbų pirkimą dėl Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcijos, aiškiai bei tiksliai Pirkimo dokumentuose pagrindė, kodėl svarbu vykdyti būtent vieną pirkimą, paaiškino, kad Pirkimu siekiama ypatingai svarbaus rezultato – geriausios akustikos Kongresų koncertų salėje, o techniniu požiūriu Pirkimo skaidymas yra negalimas.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, tikėtina, neįvertino, jog šiuo atveju egzistuoja objektyvios bei realios priežastys neskaidyti Pirkimo. Kelia nuostabą tai, jog net ir Pirkimo sąlygose nurodžius aiškų pagrindimą dėl Pirkimo neskaidymo, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad to neužtenka. Taip iš esmės apsunkinama perkančiosioms organizacijoms galimybė pasinaudoti VPĮ 28 str. 2 d. įtvirtinta teise tarptautinio pirkimo atveju pirkimo objekto neskaidyti į dalis“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?