Dainų šventės šalyje rengiamos nuo 1924-ųjų, bet iki šiol jos nesuteikė progos į visą Lietuvą suburiančio renginio sceną išeiti vokaliniams ansambliams.
Šią spragą užpildyti ryžosi garsaus jaunimo ansamblio „Kivi“ vadovė Danguolė Aukselienė, šį vakarą subursianti sostinės Filharmonijos scenoje 19 geriausių mūsų šalies ir JAV vokalinių ansamblių.
Neįprasta ir tai, kad naują Dainų šventės renginį, apžvelgiantį šalies istorinę raidą, režisuoti pakviestas ispanas Adrianas Schvarzsteinas.
- Kaip kilo vokalinių ansamblių vakaro idėja? – paklausiau koncerto „Dėl žalio ąžuolyno“ meno vadovės D.Aukselienės.
- Jau seniai šventėje norėta tokio renginio, bet idėja vis nepasiekdavo scenos. Mes su kolega Kęstučiu Jakeliūnu pagaliau ryžomės ją įgyvendinti. Kodėl?
Lietuvoje yra daugybė gerų, vertų didelės scenos ansamblių. Jie iki šiol gyvavo tarsi pogrindyje, neturėjo progų pasirodyti platesnei auditorijai. Turime ir gausų, įvairų ansamblių muzikos repertuarą, kokio tūkstantiniame chore nepadainuosi.
Lietuvos liaudies kultūros centras kas penkerius metus rengia respublikinį vokalinių ansamblių konkursą. Jame ir išsirinkome geriausius kolektyvus būsimam koncertui.
Jis suburs per 200 dainininkų iš Vilniaus, Kauno, Mažeikių, Jonavos, Ukmergės ir kitų šalies miestų bei rajonų. Tarp jų bus ir ansamblio „Tolimi aidai“ iš Los Andželo (JAV) vokalistai. Skambės 30 kūrinių, sudarančių visą lietuviškos muzikos vokaliniams ansambliams retrospektyvą.
Svarbiausia, kad tai neturėtų būti nuobodus dainų šventės atkartojimas mažesniu masteliu. Toks didžiausias mūsų siekis.
- Dėl to renginį režisuoti pasikvietėtė ispaną?
- Argi neįdomu, kaip užsienietis mato Lietuvos kultūrą ir istorinę raidą? Visi ansambliai siuntė A. Schvarzsteinui savo atliekamų dainų įrašus ir turinio vertimus, kad drauge sudėliotume kūrinius į vientisą mozaiką, kuri bus sutvirtinta vaidybos elementais.
A.Schvarzsteinas yra ne tik režisierius, bet ir aktorius, todėl pats vaidins vakare. Koncerto atmosferą taip pat kurs vaizdo projekcijos, nuotraukos, filmuoti kadrai.
Tai eksperimentas, suvėrėme į programą labai įvairius kūrinius – nuo liaudies dainų, etninės muzikos ir estrados klasikos iki pop-, „Anties“ repertuaro kūrinių, sudėtingų šiuolaikinių kompozicijų, net premjerų.
Skambės ir daug sovietmečio dainų, – režisierius perteiks savo požiūrį, kaip mes išgyvenome tą laikotarpį.
- Teko matyti gana bravūriškų šio režisieriaus improvizacijų. Atlikėjai nesipriešino jo idėjoms?
- Programos „Dėl žalio ąžuolyno“ eskizą jau rodėme Linkuvos kultūros centre. Ten jis buvo sutinktas labai palankiai. Ir atlikėjams A.Schvarzsteino braižas patinka. Jis daro viską, kad vokalistai scenoje jaustųsi laisvai.
Po apsilankymo viename mūsų konkurse režisierius buvo labai nustebintas dainininkų susikaustymo, lyg jie dirbtų sunkų darbą, o ne džiaugtųsi laisvalaikio pomėgiu. A.Schvarzsteino dėka jau Linkuvoje dainininkai buvo neatpažįstamai pasikeitę, atsipalaidavę.
Sunku pasakyti, kaip juos nuteiks akademiška Filharmonijos scena. Tačiau tikimės parodyti vokalinio ansamblio meną nauju rakursu, atsikratyti pabodusių koncertinių schemų.
