Laiko mašina – į lietuvių butą prieš šimtmetį

Tik rugpjūčio mėnesį įsigijus vos vieną bilietą galima pamatyti net dvi dizaino istorijos parodas, surengtas Nacionalinėje dailės galerijoje bei Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.

 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Parodoje „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (33)

Lrytas.lt

Aug 5, 2018, 7:57 PM, atnaujinta Aug 6, 2018, 9:48 AM

Lietuvos dailės muziejus šį rugpjūtį kviečia savo lankytojus pasivaikščioti.

Ypač didelį vilniečių ir turistų susidomėjimą sukėlusi Nacionalinės dailės galerijos paroda „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ – tik vienas žvilgsnis į tai, kaip keitėsi mūsų artimiausia aplinka.

Kaip lietuvių menininkai puošė ir puošia mūsų, mūsų tėvų ir senelių buitį, galima pamatyti ir kitame Neries krante.

Ties Neries ir Vilnios santaka įsikūręs Taikomosios dailės ir dizaino muziejus siūlo dar vieną šimtmečio apžvalgą.

Čia veikiančią parodą „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“ dabar galima apžiūrėti su tuo pačiu Nacionalinės dailės galerijos bilietu, o turint čia įsigytą bilietą galima apsilankyti ir Nacionalinėje dailės galerijoje.

Atspindi istorijos posūkius

Paroda „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“ atspindi istorijos posūkius: atkurtos valstybės pamatų kūrimą ir ryškias modernizacijos gaires tarpukariu, siekį laviruoti tarp kanono ir saviraiškos laisvės sovietmečiu, o atkūrus nepriklausomybę – poreikį išlaisvinti ideologijos varžomą kūrybinę mintį.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje eksponuojama ne tik žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, bet ir pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla.

Neužmiršta ir visuomenės skonį, buities estetikos kryptį formavusių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“) produkcija.

Pradeda nuo ištakų

Taikomoji dailė ekspozicijoje rodoma atskirais segmentais – tekstilės kūriniai, keramika, stiklo, metalo darbai.

Dizaino dalyje vyrauja baldai ir grafinis dizainas.

Kiekvienas parodos skyrius chronologiškai atspindi tos srities raidą nuo pirmųjų valstybės atkūrimo žingsnių iki šių dienų, suteikia galimybę gilintis į skirtingų tarpsnių estetikos slinktis, tapatumo paieškas, tradicijų ir inovatyvumo santykį.

Apžvalga pradedama nuo ištakų – ilgaamžę tautos patirtį sugėrusių tautodailės eksponatų – kėdžių, medžio drožinių, audinių.

Tarpukario taikomosios dailės ir dizaino eksponatai atspindi jaunos valstybės užmojus tapti modernia ir tautinį savitumą išlaikiusia šalimi, diegusia sumodernintą tautinį stilių.

Pirmas pokario dešimtmetis – vienas dramatiškiausių Lietuvos istorijoje, vertęs persiorientuoti, prisitaikyti prie sovietinės ideologijos. Bet jam būdinga ir sparti lengvosios pramonės plėtra bei su jos poreikiais susijusio dizaino pagrindų kūrimas edukacinėje sistemoje.

Poreikis persitvarkyti

Tarsi kontrastas pokariui pasirodo novatoriškos kūrybos proveržis šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose.

Tuo metu kilę buities modernizavimo siekiai padėjo taikomosios dailės ir grafinio dizaino kūrėjams atsikratyti socialistinio realizmo akademizmo, iliustratyvumo. Tai skatino monumentalią, liaudiškais įvaizdžiais grįstą dekoratyvią stilizaciją.

1961 metais Lietuvos dailės institute įkurta viena pirmųjų Sovietų Sąjungoje Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra (dabar – Dizaino katedra), 1966 metais atidarytas Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas. Novatoriškos Vilniaus modelių namų kolekcijos buvo eksponuojamos ir tarptautinėse parodose.

Tačiau menininkai jautė modernumo etalonui prilyginto schemiško vaizdo ribotumą. Aštuntojo ir devintojo dešimtmečių taikomojoje dailėje atsirado vietos ir subjektyvesniam pasaulėvaizdžiui, taip pat individualiai temos traktuotei.

Atkūrus nepriklausomybę kilo poreikis persitvarkyti, mokytis naujų meno taisyklių.

Konceptualesni tapo ne tik dekoratyviniai dirbiniai, bet ir dizainerių darbai. Nutolus nuo modernistinio pasaulėvaizdžio, buvo sukurta mišri, vien Lietuvai būdinga metaforiška šiuolaikinės taikomosios dailės raiškos forma.

Parodos pagrindą sudaro Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomi eksponatai, tačiau dalį kūrinių paskolino M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus, kiti Lietuvos muziejai, įstaigos, kolekcininkai ir patys autoriai.

Parodos kuratorė – Lijana Natalevičienė, ekspozicijos architektūrą sukūrė Saulius Valius ir Jurgis Dagelis, o grafinį dizainą – Juozapas Švelnys.

Paroda „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki šių metų pabaigos. Bilieto kaina – 2 Eur.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.