Vilniečio rūpestis: kur dėti pieštukų kolekciją?

„Šiais metais sueina 50 metų, kai baigiau mokyklą ir pradėjau rinkti pieštukus, – pasakoja 67 metų kolekcininkas. – Nuo vaikystės vis ką nors kolekcionuoju – pieštukus, degtukų etiketes, ženkliukus.“

Pieštukus kone 50 metų renkantis K.Skerys apgailestauja, kad ši veikla visiškai nedomina jo anūko.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pieštukus kone 50 metų renkantis K.Skerys apgailestauja, kad ši veikla visiškai nedomina jo anūko.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniečio kolekcijoje išskirtinę vietą užima olimpinių žaidynių pieštukai. Jie jam yra ypač brangūs.
Vilniečio kolekcijoje išskirtinę vietą užima olimpinių žaidynių pieštukai. Jie jam yra ypač brangūs.
Daugiau nuotraukų (2)

Snieguolė Zalatorė

Aug 19, 2018, 10:52 AM

Kolekcija sudaryta iš dovanotų ir atvežtų pieštukų, kurie parvežti iš maždaug 100 šalių.

„Būdamas kitose šalyse ieškau toje šalyje pagaminto pieštuko. Pagal ant pieštuko išskaitomą užrašą „Made in“ sprendžiu, kad turiu pieštukų iš daugiau kaip 30 valstybių“, – pasakojo kolekcininkas.

Pieštukai suskirstyti pagal tematiką: miestai ir šalys, muziejai, Lietuva, sportas, mokyklos, universitetai, olimpinė tematika.

Kad būtų lengviau eksponuoti ir rūšiuoti kolekciją, brolis Arvydas padarė kartonus su gumelėmis.

„Pats brangiausias man yra tarpukario pieštukas iš Kowno (Kauno), pagamintas vokiečių įmonės. Kitas tarpukario piešukas yra Gedimino pilis – Spaudos fondas“, – rodė savo kolekciją K.Skerys.

Kolekcijoje yra originalių pieštukų su klumpe, Pinokis iš Italijos, arkliukas iš Švedijos, mineralais papuoštas pieštukas iš mineralų muziejaus Amerikoje ir net Kalėdų Senelis.

K.Skeriui ypač brangūs pieštukai iš olimpinių žaidynių. „Pirmas toks mano pieštukas atvežtas iš 1968 metų Meksiko olimpinių žaidynių.

Jį gavau iš krepšinio sporto mokyklos draugo Raimundo Urbono, kuris jį man padovanojo. Nuo to laiko supratau, kad pieštukai gali būti gražūs ir spalvingi“, – pasakojo vilnietis.

Jis surinkęs pieštukų iš Maskvos (1980 m.), Atlantos (1996 m.), Sidnėjaus (2000 m.), Atėnų (2004 m.), Pekino (2008 m.), Londono (2012 m.) ir Rio de Žaneiro (2016 m) olimpinių žaidynių.

Kolekcijoje taip pat yra pieštukų, skirtų Europos ir pasaulio čempionatams ir žaidėjams.

Tačiau kolekcijos ateitis miglota. K.Skerys apgailestauja, kad anūką mažai domina jo kolekcija. „Kartais parodau, bet kad aikčiotų – tikrai ne“, – sakė jis.

Kolekcionavimas yra vyro pomėgis nuo senų laikų.

„Gaila, kad šiais laikais jaunimas nesidomi kolekcionavimu.

Dauguma kolekcininkų tik vyresnio amžiaus, jaunimo nepritraukia. Jiems neįdomu“, – atsiduso pieštukų rinkėjas.

K.Skerys svarstė, kad būtų įdomu įkurti kolekcijos muziejų, kuriame tilptų pieštukai, gal ir kitos kolekcijos: „Visų kolekcininkų problema yra kur dėti surinktas kolekcijas.“

O kokia yra tokios kolekcijos vertė? Kolekcininko teigimu, visi pieštukai – po eurą.

Bendra suma – apie tūkstantį eurų.

K.Skerys, daugiau nei 40 metų išdirbęs Kelių katedros docentu Vilniaus Gedimino technikos universitete, yra Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos viceprezidentas.

Ši asociacija vienija kolekcininkus, kurie renka olimpinės tematikos ženkliukus, pieštukus, pašto ženklus arba kitokią atributiką.

Vilnietis Kęstutis Skerys yra sukaupęs per tūkstantį įvairių dydžių, formų ir spalvų pieštukų, kuriuos jis rinko kone 50 metų. Neseniai dalį savo kolekcijos jis eksponavo Lietuvos medicinos bibliotekoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.