Naujasis muzikos sezonas – su klajonių ir permainų ženklu

Jubiliejus be namų. Per revoliuciją – į nežinią. Tai tik dvi rinktinių Lietuvos meno kolektyvų istorijos šį sezoną. Jų yra ir daugiau.

 Klaipėdos muzikinio teatro naujoji vadovė L.Vilimienė pradėjo sezoną nauja tradicija. <br> Organizatorių nuotr.
 Klaipėdos muzikinio teatro naujoji vadovė L.Vilimienė pradėjo sezoną nauja tradicija. <br> Organizatorių nuotr.
G.Rinkevičius pirmą kartą po 30 metų diriguos LNSO. <br> D.Matvejevo nuotr.
G.Rinkevičius pirmą kartą po 30 metų diriguos LNSO. <br> D.Matvejevo nuotr.
LVSO išsikraustys iš Kongresų rūmų pavasarį.<br> D.Matvejevo nuotr.
LVSO išsikraustys iš Kongresų rūmų pavasarį.<br> D.Matvejevo nuotr.
 LVSO išsikraustys iš Kongresų rūmų pavasarį.<br> D.Matvejevo nuotr.
 LVSO išsikraustys iš Kongresų rūmų pavasarį.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Nacionalinės filharmonijos didžiosios salės atnaujinimo darbai gali įstrigti.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Nacionalinės filharmonijos didžiosios salės atnaujinimo darbai gali įstrigti.<br> D.Matvejevo nuotr.
M.Pitrėno diriguojamo LNSO koncerto transliacija feisbuke pradėta nauja tradicija. <br> D.Matvejevo nuotr.
M.Pitrėno diriguojamo LNSO koncerto transliacija feisbuke pradėta nauja tradicija. <br> D.Matvejevo nuotr.
Pirmąją sezono premjerą LNOBT repetuoja baleto trupės meno vadovas K.Pastoras. <br> M.Aleksos nuotr.
Pirmąją sezono premjerą LNOBT repetuoja baleto trupės meno vadovas K.Pastoras. <br> M.Aleksos nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 25, 2018, 11:26 AM

Panika dėl sostinėje vienu metu užsidarysiančių remontams svarbių meno židinių pamažu slūgsta. Koncertų įstaigos jau sudėliojo savo renginius joms neįprastose erdvėse – Valdovų rūmuose, „Compensa“ salėje ir kitur.

Be to, šį pusmetį jos dar dirbs įprastu ritmu, pristatys daug ypatingų svečių ir projektų. Anksčiau permainas pajuto kai kurie muzikiniai šalies teatrai.

Biurokratizmas žlugdo įstaigas

Likimo ironija, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) neteks namų per gražiausią savo jubiliejų – švęsdamas 30-metį. Po gimtadienio vasario 1-ąją jam teks persikelti greičiausiai į Vilniaus plokštelių studiją, o publiką kviesti į akustiniams koncertams nepritaikytas sostinės erdves – netgi į „Litexpo“ rūmus.

Tačiau kolektyvo įkūrėjas ir meno vadovas Gintara Rinkevičius nenusimena: „Kaip tik mums pasisekė – gavome galimybę prikelti Kongresų rūmų salę naujam gyvenimui. Biurokratiniai sunkumai – jau praeityje, dabar liko imtis darbų statybininkams. Po rekonstrukcijos salėje visiems bus maloniau ir dėl akustikos, ir dėl šiuolaikiško dizaino, ir dėl komforto“.

Maestro optimizmo netemdo net virš Kongresų rūmų šeimininkų pakibusi 72 tūkstančių eurų bauda. Mat jie pralaimėjo vieną iš dviejų iškeltų bylų dėl viešųjų pirkimų. „Pagal įstatymus, darant salės remontą, negalima galvoti, kur išlįs vamzdžiai. Jei pagalvosi, tapsi pažeidėju ir nusikaltėliu“, – ironizavo teismo sprendimą G.Rinkevičius.

Orkestrui teks susimokėti už tai, kad parengė ne tik salės, bet ir jos prieigų atnaujinimo projektą. Įdomiausia, kad apskundė jį Marijampolės įmonė, net nedalyvavusi tame viešajame pirkime.

Maestro apgailestavo, kad viešųjų pirkimų organizacija žlugdo kultūros įstaigas, neleidžia joms laiku atlikti skubių darbų. Kultūros objektų atnaujinimas vėluoja.

Nepavydėtinoje situacijoje dėl didžiosios salės remonto atsidūrė ir Nacionalinė filharmonija.

Nepatenkinta įmonė apskundė ją teisme, ir salės atnaujinimo konkursas buvo sustabdytas. Jeigu darbai įstrigs, kils rimtų problemų kitų metų lapkritį čia planuojamo tarptautinio M.K.Čiurlionio konkurso rengėjams.

Sezono pradžia davė gerą toną 

„Po buitinių rūpesčių prisiliesti prie genialios muzikos – tikra laimė“, – džiaugėsi G.Rinkevičius. Jis neabejojo, kad jubiliejinis LVSO sezonas, nepaisant išbandymų, bus ypatingas: orkestras pakvies į 30 koncertų, kuriuose skambės įvairių žanrų ir stilių pasauliniai šedevrai.

Gerą toną jubiliejui davė praėjusį penktadienį Kongresų rūmuose G.Rinkevičiaus padiriguotas LVSO ir žymaus smuikininko Vadimo Repino koncertas. Skambėjo nemirtinga muzika, tvyrojo pakili atmosfera, pylėsi ovacijos ir gėlės.

Nuostabius Sergejaus Prokofjevo ir Piotro Čaikovskio kūrinius (Antrąjį koncertą smuikui ir „Valse Scherzo“) su LVSO griežusi rusų žvaigždė tvirtino pajutusi ir salėje, ir dirbdama su orkestrantais muzikos alkį.

„Čia išgyvenau laimingų akimirkų. Man visada malonu koncertuoti su Gintaru, todėl dažnai čia atvykstu“, – kalbėjo po pasirodymo smuikininkas.

Gerbėjai sveikino G.Rinkevičių su gyvybinga P.Čaikovskio simfonijos „Manfredas“ interpretacija, stebėjosi jo ištverme ir energija. „Muzika mane pakrauna“, – juokėsi dirigentas.

Maestro mini du jubiliejus

Grandiozinių kūrinių jubiliejiniame LVSO sezone nestigs – laukia Hectoro Berlizo „Fausto pasmerkimas“, Giuseppe Verdi Requiem, Gustavo Holsto „Planetos“ ir Gustavo Mahlerio Trečioji simfonija su dviem chorais ir soliste, o gimtadienio vakaras sutrauks į Kongresų rūmus visą jubiliato bendražygių elitą.

Maestro džiaugėsi ir naujais darbai su „Vilnius City Opera“ trupe, kurių reikšmingiausias bus P.Čaikovskio operos „Pikų dama“ premjera.

Po penkerių metų pertraukos ši opera vėl suves „šventąją trijulę“ – G.Rinkevičių, režisierę Dalią Ibelhauptaitę ir kostiumų dizainerį Juozą Statkevičių. Be to, vieną pagrindinių vaidmenų – Lizą – premjeroje kurs tik ką įskriejusi į pasaulinių žvaigždžių orbitą Asmik Grigorian.

Įdomu, kad G.Rinkevičius šį sezoną švęs ne tik savo užauginto kolektyvo 30-metį. Tiek pat metų buvo nutrūkęs jo bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Šį gruodį jis vėl diriguos šiam orkestrui Filharmonijoje.

„Mūsų draugystė baigėsi, kai susikūrė LVSO. Ją atnaujinti panoro maestro Modestas Pitrėnas“, – paaiškino G.Rinkevičius.

Koncertai keliasi į feisbuką

Klausytojų pamėgta Nacionalinės filharmonijos didžioji salė rekonstrukcijai turėtų užsidaryti ateinantį sausį. Dabar, sustabdžius rekonstrukcijos konkursą, tuo abejojama, nors veikla kitose erdvėse seniai suplanuota. 

Bet kuriuo atveju klausytojai neliks nuskriausti – vien Vilniuje Filharmonijos koncertų bus surengta per pusšimtį. Be to, pasak Filharmonijos vadovės Rūtos Prusevičienės, melomanų nepatogumus iš dalies kompensuos visu pajėgumu veikianti Filharmonijos skaitmeninė koncertų salė, kurioje nemokamai galima klausytis vertingiausių šios įstaigos koncertų įrašų. Jie pasiekiami puslapyje „nationalphilharmonic.tv“.

78-ąjį sezoną Filharmonija pasitiko dar viena naujove: LNSO ir maestro M.Pitrėno koncertas pirmą kartą buvo tiesiogiai transliuojamas feisbuke, jo klausėsi ir užsienyje gyvenantys bei dirbantys lietuviai.

Klausytis gyvos koncerto transliacijos socialiniame tinkle yra savaip įdomu, nes galima sekti kitų klausytojų emocijas, dalytis su jais įspūdžiais, stebėti, kas prisijungia prie bendruomenės. Organizatoriai gali komentuoti renginio eigą.

Tiesa, čia tyko ir savi pavojai. Tai paaiškėjo jau per pirmąją transliaciją, kai dėl autorinių teisių buvo užblokuotas XX a. kompozitoriaus Aarono Coplando „Apalačų pavasaris“. Mat socialiniai tinklai automatiškai suseka pažeidėjus, o jais galima tapti dėl autorinių teisių apsaugos keblumų to visiškai nesitikint.

„Mums tai buvo gera pamoka. Nuo šiol stengsimės numatyti visus pavojus“, – tikino Filharmonijos visuomenės informavimo skyriaus vadovas Julijus Grickevičius, žadantis šį pusmetį dar kelių koncertų transliacijas feisbuke.

Kad apsidraustų nuo nesklandumų, Filharmonija planuoja perkelti jas ateityje į labiau patikimas platformas „YouTube“ bei „vimeo“.

„Tai labai patraukli muzikos sklaidos forma, leidžianti panaudoti eterį švietėjiškiems pokalbiams, atlikėjų pristatymui, reklamai. Jau kurį laiką skelbėme Filharmonijos feisbuko paskyroje filmuotus siužetus iš savo studijos, o nuo šiol jie taps kasdienybe.

Aišku, dviejų valandų transliacija – didelis išbandymas, bet esame tam pasirengę. Įsitikinome, kad viskas įmanoma – reikia dirbti toliau“, – dėstė J.Grickevičius.

Jis vylėsi, kad transliacijų nereikės nutraukti ir išsikėlus iš remontuojamos Filharmonijos, – bus įmanoma jas tęsti iš laikinų salių. Projektas dar bus tobulinamas bendradarbiaujant su Geteborgo simfoniniu orkestru, kuriančiu „Baltic Sound“ platformą, kuri vienys Skandinavijos ir Baltijos regiono klasikinės muzikos transliuotojus.

Įdomių Filharmonijos koncertų bent jau šį pusmetį nestigs.

Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, suaktyvėjo kūrybiniai mainai. Jau šį trečiadienį Filharmonijoje viešės garsus Berlyno „Konzerthaus“ orkestras. Vėliau laukiama ir italų kamerinės muzikos ansamblio „I Solisti di Pavia“ su violončelininku Enrico Dindo, Danijos baroko orkestro „Concerto Copenhagen“.

VšĮ „Vilniaus festivaliai“ kvietimu pirmą kartą Lietuvoje koncertuos garsioji Niujorko mušamųjų grupė „Mantra Percussion“. Atvyks įdomių dirigentų ir solistų, skambės daug lietuviškų premjerų.

Atsisveikinimas ir nauja pradžia

Tačiau darnų Filharmonijos darbą gali kiek sutrikdyti kadrų kaita – būrelį specialistų panoro pervilioti naujasis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatro vadovas, sumanęs iš pagrindų pakeisti teatro struktūrą, sutelkti naują kolektyvo branduolį ir atsisveikinti su senaisiais vadovais.

Tuo metu visos šio sezono premjeros – sumanytos dar senosios komandos, jos – iš buvusio teatro vadovo Gintauto Kėvišo darbotvarkės.

Šį savaitgalį įvyks pirmoji – jungtinė Belos Bartoko baleto „Stebuklingas mandarinas“ ir operos „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“. Originaliam projektui jėgas suvienijo LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras ir vengrų režisierius Csaba Kaelis.

Lapkričio 7-ąją Vilniuje koncertą surengs Karališkasis „Concertgebouw“ orkestras iš Amsterdamo. Pasaulio orkestrų elitui priklausantis kolektyvas šįmet švenčia 130-ąsias savo įkūrimo metines. Ta proga dar prieš porą metų jis paskelbė apie didingą gastrolių turą, kurio metu su koncertinėmis programomis žadėjo aplankyti visas 28 Europos Sąjungos valstybes. Šį rudenį eilė atėjo Lietuvai.

Ypatinga premjera žiūrovų laukia 2019 m. kovo pradžioje – tai Giacomo Puccini opera „Turandot“, kurią stato garsus amerikiečių režisierius Robertas Wilsonas. Tai – bendras Madrido „Real“, LNOBT ir Toronto „Canadian Opera Company“ teatrų pastatymas.

Pasaulinė jo premjera lapkričio pabaigoje įvyks Madride, pavasarį spektaklis bus perkeltas į Vilnių, o 2019 m. rudenį pasieks Torontą. Vilniuje „Turandot“ muzikos vadovu taps dirigentas Modestas Pitrėnas. Sezoną užbaigs jaunų lietuvių choreografų vienaveiksmių baletų triptikas.

Įsimintiną veikalą atveš ir Vilniuje gastroliuosianti Latvijos nacionalinė opera. Spalio 5-ąją LNOBT bus parodytas vienintelis Charles'io Gounod operos „Faustas“ spektaklis, režisuotas Aiko Karapetiano. Latvijoje jis pelnė visus įmanomus apdovanojimus. Jo įrašas tapo pirmuoju, kurį rygiečiams pavyko parduoti prestižiniam TV kanalui ARTE ir taip atsidurti su šiuo kanalu bendradarbiaujančių garsiausių Europos teatrų dvidešimtuke.

Įkurtuvės - po trejų metų

Dėl reformų LNOBT kol kas išlošė nebent Klaipėdos muzikinis teatras, mat šį sezoną jam vadovauti pradėjo buvusi LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja Laima Vilimienė. Jau dabar jos atėjimas siejamas su teatro sėkmės istorijos pradžia.

Vadovė pažadėjo, kad prasidėjusi grandiozinė teatro renovacija truks ne ilgiau kaip trejus metus, o į atnaujintą pastatą trupė atsineš ir naują turinį.

32-ąjį sezoną Klaipėdos muzikinis pradėjo taip pat nauja tradicija – įamžinti kiekvieną sezoną įspaudais betono plytelėse. Išlietoje 2018-ųjų plytelėje įspaudą, stebint ceremonijos publikai, paliko L.Vilimienė.

Simboliška, kad pirmasis jos sezonas Klaipėdoje sutapo su trupės išsikraustymu iš senųjų patalpų. Kol rūmai bus prikelti naujam gyvenimui, trupė glausis Žvejų kultūros rūmuose, rodys spektaklius naujose scenose, važinės po Lietuvą ir užsienį.

32-ąjį sezoną klaipėdiečiai pasitiko šūkiu „Atrask“, kuris kviečia naujai atrasti ne tik muzikinį teatrą, bet ir surasti vietas, kuriose rodomi Klaipėdos muzikinio teatro spektakliai – Klaipėdoje, kituose šalies miestuose ar užsienyje.

Klaipėdos teatrui prikelti prireiks apie 18 milijonų

Per Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukciją bus nugriauta pusė dabartinių statinių, o kiti palikti išsaugant 33,4 metrų aukščio bokštą. Jame bus kambariai gastroliuojantiems atlikėjams ir svečiams, viršūnėje – apžvalgos aikšelė.

Naujame priestate bus šiuolaikiška 700 vietų žiūrovų salė, kurios parteryje tilps 550, o balkonuose – 150 žiūrovų. Orkestrinės grindys bus kilnojamos, todėl nesunkiai galės virsti žiūrovų salės tęsiniu.

Didžiojoje salėje bus natūrali akustika, kokios nėra kituose šalies teatruose. Jos interjero apdaila bus barokinė, kėdžių apmušalai – iš tekstilės, grindys – medinės, tamsios spalvos. Šalia pagrindinės scenos įsikurs keturios mažesnės salės baleto šokėjų, choristų užsiėmimams. Viena didesnė bus skirta generalinėms repeticijoms. Numatyta įrengti ir 160 vietų multifunkcinę salę žiūrovams. Šalia bus vaikų žaidimų kambarys.

Antrajame teatro aukšte išliks dabartinį interjerą primenantį kolonų salė, integruota į fojė, iš kurio atsiskleis vaizdinga Danės krantinių ir senamiesčio panorama.

Pagalbinėse patalpose dviejų aukštų rūsiuose bus sumontuota vėdinimo įranga, suprojektuotos kostiumų, dekoracijų, garso ir apšvietimo įrangos saugyklos, atskiri kambariai orkestro, choro ir baleto trupės vadovams.

Pastate iš H.Manto gatvės pusės bus 258 kvadratinių metrų ploto kavinė, įsikurs grimo cechas, kostiumų siuvykla su sandėliu, skalbykla, archyvas, administracijos kabinetai, choro, baleto artistų, solistų bei orkestro muzikantų rūbinės.

Numatomų darbų vertė – 17 mln. 796 tūkst. eurų. Atnaujintų erdvių plotas sieks 8,7 tūkst. kvadratinių metrų. Rekontrukcijos techninį projektą rengia lietuvių įmonė „Inžinerinė mintis“ ir vokiečių architektų studija „Studio Gollwitzer architekten gmbH“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.