Prieš penkerius metus palangiškių pradėta epopėja dėl Europos pučiamųjų sostinės vardo pagaliau baigėsi. Kurortas įvykdė visas EBBA sąlygas, kad galėtų rengti Senojo žemyno pučiamųjų orkestrų čempionatą.
Buvo kilę įtarimų, kad stringančios derybos vyksta tik dėl akių. Mat metų pradžioje Asociacija nepaisant didelių Palangos pastangų, 2019-ųjų čempionato vietą perkėlė į kurortinį Šveicarijos miestą.
Vis dėlto sulaukė savo valandos ir Lietuvos kurortas. Trečiadienį Kultūros ministerijoje pasirašyta sutartimi Palanga patvirtinta 2020-ųjų čempionato miestu.
Sutartį pasirašę kurorto meras Š.Vaitkus ir EBBA prezidentas Ulfas Rosenbergas papasakojo, kuo svarbus šis įvykis.
- Metų pradžioje palangiškiai buvo nusiminę, kad nerengs čempionato. Kas pasikeitė, kad sulaukta teigiamo sprendimo?
Ulfas Rosenbergas: Mūsų derybos vyko tikrai ilgai. Palanga pretendavo į čempionato rengėjas dar nuo 2012 metų, kai neturėjo net naujosios koncertų salės. Po to ten lankėmės kelis kartus, vyko ir geriausi orkestrai išbandyti jos akustikos.
Mums nekėlė abejonių Palangos galimybės priimti renginio dalyvius ir publiką, bet salės akustika čempionatui nebuvo palanki – ją teko tobulinti. Galiausiai miestas įvykdė ir paskutinį reikalavimą – išsinuomojo konkursui reikalingą akustinę scenos kriauklę, taigi renginiui neliko kliūčių.
- Kodėl Palangai toks svarbus šis konkursas?
- Šarūnas Vaitkus: Jis vyks pavasarį, poilsio sezonui dar neprasidėjus ir sutrauks į kurortą apie dešimt tūkstančių svečių. Vien orkestrantų atvyks per tūkstantį, o juos atlydės gausūs gerbėjai, į Palangą suvažiuos garsiausi instrumentų gamintojai – pagrindiniai renginio rėmėjai.
Mes įsipareigojome prie koncertų salės pastatyti paviljoną jų ekspozicijai.
Renginys mums šiek tiek kainuos, bet nauda miestui iš jo bus kur kas didesnė. Vos paskelbus Palangą čempionato rengėja, buvo pradėti užsakinėti viešbučiai.
Džiaugiamės, kad pirmą kartą į Rytų Europą atkeliaujantis čempionatas vyks būtent Palangoje. Mūsų miestą pamatys tūkstančiai žmonių, niekada nebuvusių Lietuvoje.
Šis čempionatas yra plačiai nušviečiamas Europos žiniasklaidoje. Tai taip pat didelis pliusas.
Bet svarbiausia – tokį reginį, kai tarpusavyje varžosi 30 orkestrų, pamatysi vieną ar du kartus gyvenime. Aš pats buvau pučiamųjų čempionatuose Osle ir Lilyje – tai nerealus įspūdis, už širdies griebianti muzika. Azartu šis renginys prilygsta „Eurovizijai“, tik yra kur kas aukštesnio lygio.
Mane dar pribloškė ir tai, kad pučiamaisiais instrumentais groja tiek daug moterų. Jos pučia visus instrumentus – net tūbas! Suvažiuoja ir daug jaunų kolektyvų, kurie įkvepia jaunimą.
Nepamirškime, kad Palanga turi labai senas pučiamųjų tradicijas: Palangos pučiamųjų orkestras gyvuoja bene keturis dešimtmečius.
- Kodėl pučiamųjų čempionatai tokie populiarūs? Juk orkestrai čia nerengia šou, ir varžosi net ne profesionalai?
- Ulfas Rosenbergas: Taip, tai koncertai, ne šou. Negana to, orkestrai juose groja šiuolaikinius kūrinius.
Suprasite kodėl, tik sėdėdama salėje, kuri visada pilna. Čempionatai sutraukia daug jaunos ir išprususios publikos. Skamba nauji kūriniai, o klausytojai seka partitūras ir vertina atlikimą. Be to, šventę užbaigs pramoginis renginys, kuriame bus visko: jo užmojį ir polėkį lems organizatorių fantazija. Palangoje varžysis ir orkestrų dirigentai, koncertuos Europos jaunimo pučiamųjų orkestras.
Šiuose čempionatuose varžosi geriausi pasaulio mėgėjiški kolektyvai, nė kiek ne prastesni už profesionalų. Todėl kasmet parduodame į renginius 5-6 tūkstančius bilietų per kelias valandas.
Čempionatai stipriai įtakoja pučiamųjų tradicijas. Mano gimtojoje Norvegijoje rengėme juos jau kelis kartus, – tai suteikė pučiamųjų sąjūdžiui galingą postūmį. Žmonės lydi orkestrus per visą Europą.
Esame paskaičiavę, kad čempionatas per dieną pritraukia 7000 žmonių. Miestai iš to daug laimi, dėl to konkurencija tapti Europos pučiamųjų sostine yra didelė.
Estafetę iš Palangos 2021-aisiais perims Malmė Švedijoje, po to Insbrukas Austrijoje, Stavangeris Norvegijoje.