Baltijos jūros saloje Uzedome (Uzname) prieš 25 metus pradėtas rengti klasikinės muzikos festivalis džiugina dėmesiu Lietuvai. Mūsų šalis jau du kartus buvo išskirtinė jo viešnia.
2011 metais, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties jubiliejų, salos koncertų salėse, bažnyčiose ir galerijose įvyko visa virtinė lietuvių klasikui skirtų renginių ir beveik per 20 koncertų nuskambėjo kelios dešimtys lietuviškų kūrinių.
Šįmet gražią sukaktį švenčiantis festivalis taip pat nepašykštėjo lietuviškų akcentų.
Į salą traukia ne tik muzika
Šį festivalį rengiantys vokiečiai skleidžia Baltijos jūros šalių muziką savo iniciatyva, nesitikėdami už tai jokio atlygio.
Renginio pradininkas ir meno vadovas Thomas Hummelis neslėpė, kad finansiškai prie festivalio dažniausiai prisideda tik skandinavai.
Tačiau festivalio idėja, anot jo, visiškai pasiteisino. „Publika čia randa tai, ko nebūna kituose festivaliuose.
Žmonės mėgsta Baltijos kraštų muziką. Koncertų lankomumas siekia 92–95 procentus“, – pasakojo Th.Hummelis.
Kryptingas repertuaras gražiai papildo poilsiautojų pažintį su jūros skalaujama žalia, žvejų kaimeliais nusėta sala, į kurią turistus traukia ne tik nuostabus kraštovaizdis, bet ir įspūdinga istorija.
Ją mena senos puošnios vilos, šimtametės pilys ir bažnyčios. Šioje saloje kadaise šeimininkavo slavai ir danai, pomeraniečiai, švedai ir prūsai. Po karo ji buvo padalyta vokiečiams ir lenkams.
Koncertavo lenkų pusėje
Šiltą rudens šeštadienį net 150 žmonių susiruošė trimis autobusais keliauti iš vokiškosios dalies į koncertus Lenkijoje.
Salos lenkiškoje pusėje – Svinouiscio mieste – pasirodė ir Gedimino Gelgoto vadovaujamas NIKO ansamblis. Jam pirmajam buvo patikėta išbandyti naują festivalio sceną „Radisson Blu“ viešbutyje.
Kolektyvo nesutrikdė netradicinė erdvė, nors jai įgarsinti prireikė penkių valandų.
„Kur tik nesame groję – ir parodų rūmuose, ir aikštėse, bažnyčiose. Greitai prisitaikyti prie bet kokios aplinkos tapo skiriamuoju NIKO bruožu.
Svarbiausia, kad visur atliekame savo repertuarą ir būtent dėl jo esame kviečiami koncertuoti“, – dėstė Gediminas.
Jo minimalistinė muzika buvo ir naujosios vilniečių programos „Gamtos vaizdai“ ašis.
Ji tiesiog įkaitino salę – publika plojo muzikantams stovėdama, sužavėta jų pasirodymo choreografijos ir įtaigos.
Tai buvo antrasis NIKO vizitas į Uzedomą. G.Gelgoto muzika čia sklinda dar plačiau. Šįmet šventės atidaryme, į kurį buvo atvykusi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Baltijos jūros filharmonijos orkestras, diriguojamas įkūrėjo ir meno vadovo Kristjano Järvi, atliko G.Gelgoto kūrinį „Kalnai. Vandenys. (Laisvė)“.
Būtent Uzedomo festivalis 2008 metais įsteigė Baltijos jūros filharmonijos orkestrą. Jis nuolat grįžta į savo lopšį ir groja Gedimino kūrybą – ja žavisi kolektyvo vadovas.
32 metų lietuvių kompozitoriui Uzedome negailėjo komplimentų ir Hamburgo Elbės filharmonijos orkestro violončelininkas Vytautas Sondeckis, prisijungęs festivalyje prie NIKO.
„Man atrodo, kad visą gyvenimą su jais grojau, – tokia artima ir suprantama ši muzika. Man jos trūko. Gediminas – genialus kompozitorius“, – teigė Vytautas.
Tapo bendruomenės nariu
V.Sondeckis – Uzedomo festivalio senbuvis. Jis nuolat čia koncertuoja su savo orkestru, yra surengęs ir solinių pasirodymų, koncertų su kameriniais ansambliais, tarp jų su savo mokytoju Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Davidu Geringu, be kurio Uzedomas neįsivaizduojamas jau 13 metų.
Šis festivalis gerokai praplėtė D.Geringo lietuviškąjį repertuarą, kurio Vokietijoje gyvenančiam maestro galėtų pavydėti bet kuris kolega lietuvis.
Lietuvių muzikos propaguotoją dar 2005-aisiais Th.Hummelis pakvietė tapti Baltijos muzikos forumo vedliu. Taip buvo pavadinti maestro meistriškumo kursai ir koncertai, kasmet rengiami šio forumo rezidencijoje – XIII amžiaus didikų pilyje Štolpės kaime.
800 metų sukaktį mininčios pilies istorija daug pasako apie vietos bendruomenę ir festivalio dvasią.
Kai čia kūrėsi violončelininkų stovykla, per karą nusiaubta pilis priminė griuvėsius. Bet stiprėjant forumui pamažu buvo atkurta ir ji.
Mat vietos bendruomenė įsteigė pilies atkūrimo fondą, kuriam aukojo ir rinko pinigus. Ji daro tai iki šiol.
Dėl to koncertų metu kambaryje, paverstame bufetu, savanoriai prekiauja savo suteptais sumuštiniais, o įprastais vakarais verda vakarienę D.Geringui ir jo studentams.
Iš Lietuvos kilęs profesorius – Uzedomo žvaigždė. Jau nebetelpa visi norintys pas jį mokytis, o bilietai į jo studentų koncertus išperkami iš anksto.
Šiemet D.Geringas buvo pakviestas groti pilies publikai itin jaukiame vakare, kuris buvo skirtas festivalio įkūrėjo Th.Hummelio tėvui žymiam kompozitoriui Bertoldui Hummeliui.
D.Geringui šis vakaras buvo išskirtinis ir dėl to, kad prie fortepijono po aštuonerių metų pertraukos greta jo muzikavo buvusi nuolatinė koncertų partnerė žmona Tatjana Geringas.
Elektrinėje rengiami koncertai
Žmonės nuo XIX amžiaus, kai Uzedome ėmė steigtis gydyklos ir kilti prabangios vilos, atvyksta į salą ilsėtis ir taisyti sveikatos.
Uzedomas buvo pramintas Berlyno maudykla, nes sutraukdavo sostinės aukštuomenę. Čia vasarojo ir kaizerio šeima, supama turtingų buržua, rašytojų ir dailininkų.
Salos grožis įkvėpė H. ir Th.Mannus, J.Straussą. Čia nuo tuberkuliozės gydėsi M.Gorkis, savo „Mėnulio Pjero“ parašė A.Schönbergas.
Per Antrąjį pasaulinį karą Pėnemiundės kaime Uzedome veikė didžiausias Europoje karinių tyrimų centras, kuriame buvo bandomi masinio naikinimo ginklai. Dabar buvusioje Pėnemiundės elektrinėje rengiami svarbiausi Uzedomo festivalio koncertai. Čia dainavo ir Violeta Urmana.
