„Gaidos“ žvaigždė Magnusas Lindbergas neturi laisvadienių

28-ajame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“ apsilankė vienas iškiliausių šių dienų kompozitorių – suomis Magnusas Lindbergas, šiemet minintis savo gimimo 60-metį.

 M.Lindbergas Vilniuje.<br> D.Matvejevo nuotr.
 M.Lindbergas Vilniuje.<br> D.Matvejevo nuotr.
 M.Lindbergas ir susitikimo vedėja L.Karnavičiūtė.<br> D.Matvejevo nuotr.
 M.Lindbergas ir susitikimo vedėja L.Karnavičiūtė.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Susitikimas su M.Lindbergu.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Susitikimas su M.Lindbergu.<br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą. <br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą. <br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą. <br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą. <br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą. <br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą. <br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą su brito P.Goodwino diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.<br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą su brito P.Goodwino diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.<br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą su brito P.Goodwino diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.<br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio fantastiškai pagriežė M.Lindbergo Pirmąjį smuiko koncertą su brito P.Goodwino diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.<br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio (dešinėje) fantastiškai pagriežė M.Lindbergo (centre) Pirmąjį smuiko koncertą su brito P.Goodwino diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.<br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio (dešinėje) fantastiškai pagriežė M.Lindbergo (centre) Pirmąjį smuiko koncertą su brito P.Goodwino diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.<br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio (dešinėje) fantastiškai pagriežė M.Lindbergo (centre) Pirmąjį smuiko koncertą su brito P.Goodwino diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.<br> D.Matvejevo nuotr.
Italų smuikininkas D.Nordio (dešinėje) fantastiškai pagriežė M.Lindbergo (centre) Pirmąjį smuiko koncertą su brito P.Goodwino diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.<br> D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Nov 6, 2018, 12:06 PM

M.Lindbergo muzika Lietuvoje skambėjo ne kartą, bet visą jos retrospektyvą pirmą kartą girdime šių metų „Gaidoje“. Vien praėjusį savaitgalį Vilniuje nuskambėjo trys įspūdingi garsiausių pasaulio kolektyvų pamėgto menininko opusai. Pavydėtinai profesionaliai „sukalta“ jo muzika – tikra komponavimo akademija!

Šeštadienį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas brito Paulo Goodwino, Vilniaus kongresų rūmuose pristatė M.Lindbergo simfoninė pjesę „Feria“ ir Pirmąjį smuiko koncertą, kurio solo fantastiškai pagriežė italų smuikininkas Domenico Nordio.

Sekmadienį Šiuolaikinio meno centre nuskambėjo „Away“ klarnetui ir orkestrui, atliekamas Vytauto Giedraičio ir Klaipėdos kamerinio orkestro. O ateinantį šeštadienį publikos laukia naujausias kompozitoriaus opusas Nacionalinėje filharmonijoje – „Two Episodes“ simfoniniam orkestrui.

„Gaidoje“ lankėsi ir pats M.Lindbergas, susitikime su publika pasidalijęs mintimis apie kūrybą.

- Kuris iš paskutinių keturių „Gaidos“ programos kūrinių geriausiai jus apibūdina?

- Abu simfoniniai opusai – vykę savo žanro pavyzdžiai. Esu parašiau daugybę simfoninių kūrinių ir labai mėgstu Koncerto žanrą. Susitapatinti su solistu ir jo instrumentu – nuostabi patirtis.

Sekmadienį nuskambėjęs „Away“ taip pat man ypatingas. Dirbau prie simfoninio veikalo „Aura“, kai sulaukiau žinios apie kompozitoriaus Witoldo Lutoslawskio mirtį ir buvau paprašytas sukurti ką nors jo atminimui. Parašiau „Away“, kuris siejasi su jo muzika, padariusia man didelę įtaką. W.Lutoslawskis buvo puikus muzikos dramaturgas.

O „Two Episodes“ parašiau prieš porą metų Londono filharmonijos orkestro rezidencijoje, paprašytas šio kolektyvo vadovo kūrinio, kuris gerai derėtų su Ludwigo van Beethoveno Devintąja simfonija.

Prieš imdamasis šio užsakymo ilgai studijavau Vienos klasiko simfonijas. Kartais labai naudinga tiesiog nusikopijuoti meistro partitūrą ir ją panagrinėti. L.van Beethovenas rašė beprotiškai – tai aukštoji matematika! Leidau jam mane įkvėpti, bet nieko necitavau – išgirsite tai šeštadienį.

- Jūs pradėjote karjerą kaip pianistas – ar tai paveikė jus kaip kompozitorių?

- Mano pirmasis instrumentas buvo akordeonas, o muziką kūriau nuo septynerių metų – rašiau valsus, polkas ir tango. Vaikystėje debiutavau televizijos šou grodamas savo kūrinius.

Komponavimas man buvo natūralus dalykas nuo jaunų dienų, nors mūsų šeimoje nebuvo muzikų: mama vadovavo vaikų darželiui, o tėvas dirbo amerikiečių IBM kompanijoje.

Tiesa, mama turėjo skambinti pianinu vaikams, todėl pas mus ateidavo jos mokyti pianistė, baigusi studijas Vienoje. Išgirdusi, kaip groju akordeonu, ji paragino mane pereiti į fortepijono klasę ir parengė stojimui į J.Sibeliaus akademijos jaunimo skyrių.

Tada dar ilgus metus manyje virė kova: skambindamas jausdavau, kad noriu kurti, o kurdamas muziką kankindavausi, kad reikia groti. Septynerius iš aštuonių akademijoje praleistų metų buvau dirigavimo klasės pianistas – grodavau dirigentų repertuarą. Ši veikla labai siejosi su muzikos kūryba.

Tuo metu dirigentams dėstė daug tarptautinių įžymybių išugdę profesoriai. Pagrodavau ir su orkestrais, kai jiems reikėdavo klavišininko. Anksti pradėjau domėtis elektronine, ypač kompiuterine muzika.

Vis labiau ėmiau domėtis muzikos teorija, kol galiausiai pradėjau studijuoti kompoziciją.

- Kaip suradote savo stilių?

- Tai buvo ilgas procesas. Vienas projektas veda į kitą. Nebūčiau tas, kas esu, be visų savo parašytų kūrinių – taip pat ir mažųjų.

Esu sulaukęs kritikos kaip „tonalus“ kompozitorius, bet nelaikau savęs tokiu. Mano muzikinėje kalboje yra tonalių elementų, bet mano mąstymas – visiškai atonalus. Manau svarbu siekti šių pradų sintezės, ypač norint bendradarbiauti su simfoniniais orkestrais.

Juk visi mūsų naudojami akustiniai instrumentai, išskyrus kai kuriuos perkusinius, yra sukurti tonaliai muzikai atlikti. Jei nori kurti kažką itin savito, nebūtinai orkestras tam tinkamiausias instrumentas. Mikrotoninę muziką jis gali groti, bet tai – ne jo stichija.

Aš užaugau epochoje, kai dauguma dirigentų nekentė mūsų muzikos ir nenorėjo su mumis dirbti. Tada ėmė kurtis lankstūs kameriniai kolektyvai, tapę savotišku simfoninių orkestrų pakaitalu. Jie teikė panašias galimybes, tik be šimto muzikantų balasto. Šiandien taip pat galima realizuoti novatoriškas idėjas, pasitelkus savo grupes, kamerinius ansamblius.

Aš visada norėjau bendrauti su simfoniniais orkestrais – nėra kito trijų dimensijų akustinio instrumento. Man patinka garsų projekcija didelėje erdvėje. Kodėl neišnaudoti orkestro privalumų? Netgi orkestrai turi savo individualią spalvą.

Šiandien kompozitoriui priimti sprendimus nėra lengviau nei kažkada.

- Taigi ir jus aplanko kūrybos krizės?

- Persekioja krizių baimė. Būna, kad išnaudoji turimą medžiagą ir – nė iš vietos, reikia kažko naujo. Kai įstringi, imi stresuoti. Tačiau atkakliai dirbant galiausiai ateina sprendimai – dėl to verta pavargti.

Kompozitorius, kaip ir profesionalus muzikantas, turi praktikuotis kasdien, kad rašytųsi sklandžiai. Stengiuosi būti sau griežtas šiuo atžvilgiu – kasdien padirbėti savo studijoje.

Deja, tenka daug keliauti, todėl ne visada tai įmanoma. Rašyti muziką viešbutyje nėra malonu – man reikia savos aplinkos.

- Kokią matote muzikos, komponavimo ateitį?

- O kad aš žinočiau! Kas galėjo tikėtis, kad mūsų kasdienybė per 50 metų taip pasikeis? Tačiau elektronika nepakeitė orkestro. Akustiniai instrumentai išliko ir, manau, išliks. Paradoksalu, kaip mažai jie pasikeitė. Styginių instrumentų technika yra tokia rafinuota, kad bent jau savo gyvenime nesitikiu išgirsti smuikuojančių robotų, nors robotai šiandien atlieka sudėtingiausias operacijas.

Muziką praturtino egzotiški akustiniai mušamieji, bet nauji akustiniai instrumentai – retenybė. Didžiules galimybes atvėrė elektronikos ir akustinių instrumentų sintezė. Dar vienas nuostabus pasaulis – kompiuterinių žaidimų muzika.

Technologijos neabejotinai ir toliau įtakos muzikos kūrybą. Manau, jos klausymo aplinka ateityje labai skirsis nuo šiandieninės.

Tarkime, automobilis gali tapti tobula koncertų sale, nes keliautojams reikės pramogų, kai neliks būtinybės vairuoti. Jau mačiau „Lexus“, kuriame buvo įrengta 17 garsiakalbių. Aukštosios technologijos ir dirbtinis intelektas vis labiau skverbsis į asmeninę erdvę.

Kad ir kas lauktų, muzikoje visada yra daugybė galimybių.

Parengė Asta Andrikonytė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.