„Niekur kitur neišvysite tokio dalyko. Tik Garliavoje“, – tikino triskart Aukso vainiku apdovanotas išskirtinio projekto autorius garliaviškis tautodailininkas Adolfas Teresius.
Talkinamas dviejų dešimčių žinomų šalies skulptorių jis įgyvendino idėją netradiciškai įprasminti Lietuvos valstybės šimtmetį. Menininkai iš ąžuolo išskobė Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ tekstą.
Kiekvienas skulptorius išdrožė po 2–3 Lietuvos himno žodžius, o A.Teresius – keliskart daugiau.
Kadangi Lietuvoje tokio dydžio ir formos kūrinio anksčiau sukurta nebuvo, skulptoriai savo darbą pateikė Lietuvos rekordus fiksuojančiai agentūrai „Factum“. Neabejojama, jog skulptūra taps nauju šalies rekordu.
Darbai – svarbiai sukakčiai
Mintis išskobti medinius Lietuvos himno žodžius A.Teresiui kilo prieš penkerius metus prie Garliavos seniūnijos liepos 6-ąją kartu su tauta giedant „Tautišką giesmę“.
„Iš pradžių maniau, kad sumanymą atliksiu vienas, bet vėliau atėjo suvokimas, jog tai turėtų būti kolektyvinis bendraminčių darbas. Juk himną įprastai gieda ne vienas žmogus“, – pasakojo A.Teresius.
Pradinis sumanymas buvo himną pristatyti šių metų Vasario 16-ąją, per Lietuvos šimtmetį, tačiau iki to laiko darbai nebuvo iki galo baigti.
Be to, ilgą laiką buvo svarstoma, kokiose Kauno rajono erdvėse būtų galima išdėlioti ąžuolinius himno žodžius.
„Vis tiek mūsų kūryba skirta ypatingam valstybės jubiliejui. Šimtmetį minime visus metus“, – kalbėjo pašnekovas.
Žodžius skirstė burtais
Garliaviškis džiaugėsi, kad jo sumanymas sudomino įvairaus amžiaus tautodailininkus ir skulptorius iš visos Lietuvos regionų. Vyriausias – 85-erių Vytautas Ulevičius iš Krakių (Kėdainių r.).
Idėjos autorius taip pat didžiuojasi, kad į menininkų gretas įsitraukė puikiai žinomas kaunietis skulptorius Robertas Antinis.
Skulptūrinė kompozicija sukurta iš pakaunės ąžuolų, daugiausia augusių aplink Raudondvarį. Kūrybai naudoti 50 ir 60 centimetrų storio medžiai.
Himno žodžius menininkai pasiskirstė burtais. Kiekvienam drožėjui teko po 10–14 raidžių. Kiekvienas žodis buvo įamžintas 1,5–2 metrų ilgio ąžuolo kamiene.
Darbavosi mokyklos kiemelyje
A.Teresius pasakojo, kad dalis „Tautiškos giesmės“ žodžių buvo išskobti pernai iki žiemos pradžios, kiti baigti praėjusią vasarą.
Vyko keli menininkų plenerai. Kūrėjai iš įvairių šalies kampelių bendram darbui buvo susibūrę į Garliavoje įsikūrusios Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos kiemelį. Kai kurie iš toliau į pakaunę atvykę vyrai ne vieną naktį sutiko praleisti nakvodami mokyklos salėje pačių atsivežtuose miegmaišiuose.
Pernai rudenį šeši medžio skulptoriai mokyklos kieme darbavosi iki pat pirmojo sniego. A.Teresius sakė, kad jis dar nebuvo taip ilgai dirbęs lauke. Iškritęs sniegas net menininkų palapines sulaužė. Tik todėl jie buvo priversti nutraukti darbus iki pavasario.
Keli kūrėjai dirbo namuose.
„Garbingo amžiaus V.Ulevičiui į namus pats nuvežiau ąžuolus, įkėlęs juos į prie nuosavo automobilio prikabintą priekabą. Kai tautodailininkas išskaptavo žodžius, kūrinius atvežiau į Garliavą. Man buvo svarbu, kad šis meniškas žmogus įsitrauktų į himno kūrėjų gretas“, – sakė A.Teresius.
Akyliau pažvelgus į „Tautiškos giesmės“ žodžius matyti, jog skirtingų autorių medyje išrašyti žodžiai nėra visiškai vienodi.
Šriftas pabrėžia savitumą
„Nereikalavau, kad menininkai laikytųsi bendro šrifto. Juk ir himną giedame įvairiais balsais – kas bosu, kas tenoru, kas sopranu, kas kitu balsu.
Kūrėjai laisvai galėjo reikšti fantaziją, atskleisti individualumą ir braižą. Svarbiausia buvo tekstą paversti skulptūra“, – sakė A.Teresius.
Nugarinėje skulptūros pusėje autoriai išskaptavo savo vardus, todėl visi norintys gali nesunkiai sužinoti, koks menininkas kūrė vieną arba kitą žodį ar žodžius. Vienas pradinių sumanymų buvo baigus darbą visus žodžius papuošti kokiu nors bendru ornamentu, tačiau vėliau šios minties atsisakyta. Žodžiai ir taip gražiai sustojo į posmus ir vientisą tekstą.
Išmatavus kiekvieno žodžio ilgį ir sumą sudėjus paaiškėjo, jog kūrinio ilgis – 81 metras ir 91,5 centimetro.
Išskirtinis kūrinys – naujo parko puošmena
Nors svarstymų, kur galėtų atsidurti medinis Lietuvos himnas, netrūko, jis papuošė naują, šį rudenį iškilmingai atidarytą Garliavos Šimtmečio parką.
Skulptoriai norėjo, kad himno žodžiai su nedideliais tarpais apeitų parke tyvuliuojantį tvenkinį. Tačiau valdžios atstovai nutarė, jog ilga skulptūra turėtų būti pastebima vos įėjus į parką.
Šiuo metu dalis himno žodžių matomi vienoje parko pusėje, kita dalis – kitoje. Norint perskaityti visus posmelius, tenka pasivaikščioti po parką.
Parke, kuris ilgą laiką buvo apleista teritorija, šį rudenį pasodintas simbolinis šimtasis ąžuoliukas. Pavasarį buvo pasodintas 51, o per atidarymą – 49 ąžuoliukai.
