„Forum Cinemas“ kino teatruose – Alfredo Hitchcocko įkvėpta opera

„Forum Cinemas“ transliacijas iš Niujoko „Metropolitan Opera“ lapkričio 20 dieną pratęs jauno amerikiečių kompozitoriaus Nico Muhly (37 m.) opera „Marnė“, sukurta specialiai „Metropolitan Opera“ užsakymu.

Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Scena iš operos „Marnė“.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Scena iš operos „Marnė“.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą. Marnė – mecosopranas I.Leonard.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą. Marnė – mecosopranas I.Leonard.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Kritikai gyrė ne tik „Marnės“ dainininkų, bet ir kostiumų dailininkės darbą.<br>"Metropolitan Opera" nuotr.
Filmo „Marnė“ žvaigždė T.Hedren (kairėje) pirmą kartą gyvenime atėjo į „Metropolitan Opera“ – operos „Marnė“ premjerą.
Filmo „Marnė“ žvaigždė T.Hedren (kairėje) pirmą kartą gyvenime atėjo į „Metropolitan Opera“ – operos „Marnė“ premjerą.
Kadras iš A.Hitchcoocko filmo „Marnė“. Markas Rutlandas – akt. S.Connery, Margaret „Marnė“ – akt. T.Hedren.
Kadras iš A.Hitchcoocko filmo „Marnė“. Markas Rutlandas – akt. S.Connery, Margaret „Marnė“ – akt. T.Hedren.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2018-11-16 08:12, atnaujinta 2018-11-16 16:03

„Marnė“ yra trečioji N.Muhly opera ir antroji, pastatyta „Metropolitan Opera“.  Jos premjera Niujorko teatre įvyko ką tik – spalio 19-ąją.

Muzikinis spektaklis „Marnė“ – „Metropolitan Opera“ ir Anglijos nacionalinės operos bendra produkcija.  Pirmieji šią operą išvydo Londono melomanai pernai lapkritį.

Įkvėpė trilerių genijus

Pirmoji N.Muhly opera, pastatyta „Metropolitan Opera“, – „Du berniukai“ („Two Boys“).  Tai buvo ekstravagantiška istorija apie berniuką, kuris persirenginėja mergaite.  Per internetą jis susiranda kitą berniuką, jaunuolį, kuris sutinka jį nužudyti.  Beje, tai – tikra istorija.

Ši N.Muhly opera sulaukė plataus atgarsio ir tai paskatino „Metropolitan Opera“ užsakyti kompozitoriui dar vieną veikalą.  N.Muhly seniai viliojo idėja sukurti kūrinį režisieriaus Alfredo Hitchcocko trilerio „Marnė“ motyvais.

Nors postūmį davė kino filmas, dirbdami kompozitorius ir libretistas priėjo išvadą, kad reikia remtis britų rašytojo Winstono Grahamo romanu, kuris savo ruožtu tapo A.Hitchcocko filmo pagrindu – šiam režisieriui scenarijaus šaltinis visada buvo antraeilis, jis savo filmams rinkosi ne geras knygas, o beprotiškus siužetus.

Toks ir 1961 m. išleistas romanas „Marnė“.  Jo herojė keičia tapatybę ir gyvenamąją vietą, apgaudinėja darbdavius, vengia meilės ryšių, žavisi jodinėjimu ir prieraišumu prie ištikimo žirgo, rūpinasi motina ir stengiasi neprisiminti mirusio mažyčio brolio.

Kynygoje yra šeimos paslapčių ir dviejų brolių konkurencijos, detektyvinių posūkių, seansų pas psichoanalitiką ir šiurpių scenų siaučiant audrai.

A.Hitchcockas pakeitė detektyvinės intrigos akcentus, o pagrindiniu žiūrovų masalu tapo gražuolis Seanas Connery, suvaidinęs vyrą šantažuotoją, ir pagrindinio vaidmens atlikėja Tippi Hedren (ji vaidino ir A.Hitchcocko „Paukščiuose“). Režisierius sutelkė dėmesį į raudonos spalvos baimę, pasikartojančius nerimo kupinos muzikos intarpus ir išplėstas herojės akis.  Marnės sutrikimas tapo pretekstu ištirti jos praeitį, o ne kalbėti apie dabartį.

Filmo turinį režisierius taip apibūdino:  „Tai pasakojimas apie merginą, kuri nežino, kas yra.  Ji psichopatė, kleptomanė, turi sekso baimę ir galų gale supranta, kodėl.“

Siužetas kupinas staigmenų

Kompozitoriui N.Muhly ir libretistui Nicholasui Wrightui irgi patiko toks retrospektyvinis požiūris į pasakojamą istoriją.  Pagrindinė herojė – jauna, graži ir paslaptinga moteris. Marnė jau gana ilgai gyvena pagal tą patį planą:  įgijusi darbdavio pasitikėjimą, jį apvagia, pabėga, pasikeičia tapatybę ir ieško naujos aukos.

Sumaniai išnaudodama savo stiprybes ir niekada nevogdama pernelyg daug, Marnė grakščiai išlaviruoja tarp visų jai gresiančių pavojų ir mėgaujasi gyvenimu, kol įsidarbina pas jauną našlį Marką.  Nors jos plane spragų nėra, Marnei tiesiog nepasiseka:  Markas ją sugauna nusikaltimo vietoje.

Pakerėtas merginos grožio, darbdavys ima šantažuoti Marnę:  jis neįduos moters policijai, jei ši už jo ištekės.  Neturėdama kitos išeities, Marnė sutinka.

Gyvenimas priverstinėje santuokoje laimės neatneša.  Padėtį dar labiau apsunkina intrigas mėgstanti Marko motina ir žavus, bet ištvirkęs jo brolis. Įtampa tarp sutuoktinių vis didėja, kol galų gale Marnė praranda psichologinę pusiausvyrą ir ima galvoti apie savižudybę.

Įspausta į kampą visomis prasmėmis, Marnė privalo stoti akis į akį su savo praeities tragedijomis, suformavusiomis jos charakterį, nubrėžusiomis gyvenimo kelią ir nulėmusiomis jos pražūtingą elgesį.

Kūrėjams – pagyros

Pagrindinės herojės partiją operoje atlieka mecosopranas Isabel Leonard. Kompozitorius prisipažino, kad kaip tik jos balsas ir artistinis žavesys įkvėpė jį sukurti partitūrą.

Bet ne tik ji.  Kompozitorius ir libretistas kūrė operą iškart aptardami su režisieriumi Michaelu Mayeriu būsimąjį spektaklį, taigi scenos efektai neatsiejamai susiję su muzikiniais efektais.

Po premjeros visi muzikos kritikai labai gyrė maestro Robertą Spano (57 m.). Jis – garsus amerikiečių dirigentas, tačiau simfoninės muzikos, o čia buvo jo debiutas teatre ir visi kalbėjo, kad šis debiutas pavėlavo mažiausiai 20 metų.

Komplimentų sulaukė ir visi atlikėjai, o ypač – kostiumų autorė Arianne Phillips.  Kostiumai sukurti šeštojo dešimtmečio stiliumi, visos moterys vilki vienspalves ryškių anilinių spalvų sukneles ir paltus.  Jos visos kaip „Makbeto“ raganos įkūnija kažkokias piktąsias jėgas.

Pagrindinė herojė Marnė vienoje scenoje vilki ryškiai raudoną jojimo švarką, o tai tiesiogiai susiję su siužetu:  ją labai gąsdina raudona spalva.  Kodėl? Marnės psichozės šaknys – vaikystėje patirta sunki psichologinė trauma, kurią ji pamiršo.

Raudona spalva vaidina labai svarbų vaidmenį A.Hitchcocko filme, jos atšvaitai išlaikyti ir N.Muhly operos dizaine.

Pagrindinės herojės istorija, savojo „aš“ paieškos tarp daugybės bekūnių šešėlių, kritikų nuomone, įkomponuoja „Marnę“ į XX–XXI a. meno, o brolių varžovų ir motinos, užmušusios savo kūdikį, kolizijos – į operos dramaturgijos kontekstą (prisiminkime Giuseppe Verdi „Trubadūrą“ arba Leošo Janačeko „Jenufą“).

Randa panašumų su „Lulu“

Tačiau galiausiai viską vainikuoja muzika. Visa kita – tik apvalkalas. Anot kritikų, „Marnės“ muzika greičiau primena ne operą, o muzikinę dramą, filmo iliustraciją. Dėl to nereikėtų stebėtis: opera taip ir buvo sumanyta.

N.Muhly – išeivis iš Philipo Glasso mokyklos. Jis – didelis pastarojo kompozitoriaus gerbėjas, taip pat minimalistas, tačiau minimalistas ekspresionistas.

Jis perėmė Ph.Glasso metodus ir pritaikė pasakojamojo žanro kūriniams, kuriuos kuria. N.Muhly mano, kad jo operos ekspresyvesnės ir dinamiškesnės negu statiška Ph.Glasso operų muzika. Tačiau artimiausias pavyzdys, kuriuo vadovavosi N.Muhly ir kurį jis nutyli, – tai Albano Bergo „Lulu“. 

Lemtinga moteris, prostitutė, žmogžudystės – visa tai kadaise buvo A.Bergo klasikinėje operoje, vienoje iš nedaugelio XX a. operų, įsitvirtinusių teatrų repertuare, sukeliančių tikrą šoką ir nuoširdžią užuojautą herojei.

„Marnės“ siužetas, drama, trauma – panašūs. 

 Apsilankė filmo „Marnė“ žvaigždė

Operos „Marnė“ premjera Niujorke tapo ne tik muzikiniu, bet ir socialiniu įvykiu, apie kurį visi kalbėjo. Po premjeros pasirodžiusiuose straipsniuose buvo ne recenzuojamas spektaklis, o komentuojamas vienas faktas, sukėlęs entuziazmą.

Mat spektaklyje pasirodė T.Hedren, aktorė, kuri vaidino Marnę to paties pavadinimo A.Hitchcocko filme, o prieš tai nusifilmavo jo „Paukščiuose“. 

T.Hedren santykiai su A.Hitchcocku buvo sudėtingi. Prieš keletą metų aktorė paskelbė atsiminimus, iš kurių aiškėja, kad režisierius prie jos priekabiavo – ji buvo A.Hitchcocko stiliaus lemtinga blondinė. Kai aktorė režisierių atstūmė, jis ėmė ją persekioti, bandė sužlugdyti karjerą Holivude. Visa tai ne geriausiai charakterizuoja A.Hitchcocką, ypač dabartinio judėjimo „#MeToo“ kontekste. 

Dabar T.Hedren 88 metai ir ją pakvietė į premjerą. Įdomu, kad ji pirmą kartą gyvenime apsilankė „Metropolitan Opera“.

Ji nesuprato, ką solistai dainuoja, nors dainavo angliškai. Jai paaiškino: juk  yra užrašai, titrai. T.Hedren apsidžiaugė: „Kaip miela!“ Ir antrasis veiksmas jai patiko kur kas labiau už pirmąjį.

Po spektaklio T.Hedren pakvietė į sceną. Ji ištarė: „Tegul atneša mikrofoną ir kuri nors operos žvaigždė mane pristato.“ Jai paaiškino: „Operos žvaigždei mikrofono nereikia.“ Nors salėje 3800 žiūrovų, ji gali tai pasakyti be mikrofono ir visi ją girdės. Kino žvaigždę tai maloniai nustebino.

N.Muhly operos „Marnė“ („Marnie“) transliacija iš Niujorko „Metropolitan Opera“.  Dirigentas – R.Spano, režisierius – M.Mayeris, solistai – I.Leonard, Ch.Maltmanas, J.Kelly, D.Graves, I.Daviesas. Trukmė: 2 valandos 52 minutės (1 pertrauka). Lapkričio 20 d. 19 val. 55 min.  „Forum Cinemas“ kino teatrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Parengė Milda Augulytė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.