Kodėl Kinija lietuvius traukia lyg Pažadėtoji žemė?

„Viskas, ką siūlome, kinams tinka ir patinka“, – džiaugėsi Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, grįžusi iš Kinijos su svarbia sutartimi.

 Šanchajuje R.Prusevičienė sutiko žymųjį kinų kompozitorių Tan Duną.<br>  Nuotr. iš asmeninio albumo.
 Šanchajuje R.Prusevičienė sutiko žymųjį kinų kompozitorių Tan Duną.<br>  Nuotr. iš asmeninio albumo.
Štai tokie plakatai kvietė į Lietuvos kamerinio orkestro koncertą Šanchajaus tarptautiniame menų festivalyje.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo.
Štai tokie plakatai kvietė į Lietuvos kamerinio orkestro koncertą Šanchajaus tarptautiniame menų festivalyje.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo.
Lietuvos kamerinis orkestras prie Šanchajaus Didžiojo teatro.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Lietuvos kamerinis orkestras prie Šanchajaus Didžiojo teatro.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Iš kairės: agentūros „Utopia“ vadovė S.Yu, kompozitorius Ye Guohui, Šanchajaus menų festivalio prezidentė C.Wang, D.Skramtai, smuikininkas R.Kimas ir dirigentas R.Šervenikas Šanchajuje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Iš kairės: agentūros „Utopia“ vadovė S.Yu, kompozitorius Ye Guohui, Šanchajaus menų festivalio prezidentė C.Wang, D.Skramtai, smuikininkas R.Kimas ir dirigentas R.Šervenikas Šanchajuje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Šanchajaus menų festivalio prezidentė C.Wang įteikė D.Skramtai festivalio prizą. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Šanchajaus menų festivalio prezidentė C.Wang įteikė D.Skramtai festivalio prizą. <br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
R.Prusevičienė ir D.Skramtai su Lietuvos bičiuliu muzikologu Sam Su (pirmas iš kairės) ir Kinijos kompozitorių sąjungos pirmininku Ye Xiaogangu.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
R.Prusevičienė ir D.Skramtai su Lietuvos bičiuliu muzikologu Sam Su (pirmas iš kairės) ir Kinijos kompozitorių sąjungos pirmininku Ye Xiaogangu.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 27, 2018, 10:04 AM, atnaujinta Nov 27, 2018, 10:35 AM

Prieš didįjį štilį – svarbiausių sostinės koncertų salių renovaciją – lietuvių muzikams veiklos netrūko. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga jie pristatė rinktines programas Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje.

Itin svarbios gastrolės įvyko šį mėnesį Kinijoje – Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) surengė keturis koncertus 20-ajame tarptautiniame Šanchajaus menų festivalyje, kuris yra vienas svarbiausių Rytų Azijos kultūros centrų.

„Tai dvylikos metų draugystės su Kinija vainikavimas“, – pabrėžė R.Prusevičienė.

Šitiek laiko Nacionalinė filharmonija siūlo kinams savo talentų meną, o mūsų verslininkai šią rinką atranda tik dabar.

„Nuostabus sutapimas, kad LKO gastrolės Šanchajuje įvyko per valstybinį Dalios Grybauskaitės vizitą bei pirmąją tarptautinę Kinijos importo parodą, kurioje prisistatė lietuvių gamintojai, tad kartu brėžtos lietuviškų gaminių ir muzikos programų eksporto į Kiniją perspektyvos“, – kalbėjo Filharmonijos atstovai.

Mat Šanchajuje buvo pasirašyta svarbi Vilniaus ir Šanchajaus festivalių sutartis dėl ekspertų ir atlikėjų mainų, Kinijos scenos menų pristatymo Vilniuje 2020-aisiais.

Filharmonijos vadovė R.Prusevičienė ir tarptautinių programų koordinatorius Danas Skramtai papasakojo apie įspūdingą Lietuvos muzikos kelią į tolimąją Kiniją.

– Gal kultūrininkai padėjo mūsų verslui atrasti Kiniją?

R.P.: Gal ir ne, bet mes parodėme gerą intuiciją. Jau prieš daugelį metų nujautėme, kad Kinija taps strategine partnere.

2006-aisiais sugrįžę iš gastrolių šioje šalyje žinojome, kokios didelės ten veriasi perspektyvos, – matėme, kad vakariečiai steigia Kinijoje didžiulių įmonių ir agentūrų padalinius, ten masiškai kyla naujos įspūdingos salės.

D.S.: Daugelyje Kinijos miestų, kuriuose bando įsitvirtinti lietuviškas verslas, mes jau turime tvirtus ryšius su festivaliais ir siūlome verslininkams jais pasinaudoti – paremti mūsų koncertus, o mainais gauti bilietų, pakviesti į koncertus tenykščių verslo partnerių.

Patekti į Kinijos rinką sudėtinga, tad mūsų įdirbis čia gali praversti – per kultūrą lengviausia tapti matomam.

Patys kinai seniai kooperuojasi su kultūrininkais, derina savo verslo misijas su koncertais. Kultūra atveria duris bendradarbiavimui, nes įkvepia žmones. Tačiau retas mūsų verslininkas įsileidžia tokias mintis.

Tik sutapimas, kad Šanchajuje tą pačią dieną vyko svarbūs verslo, politikos ir kultūros susitikimai, buvo pasirašytos rimtos valstybinės sutartys, o vienoje naujausių salių, kurioje telpa pusantro tūkstančio klausytojų, koncertavo LKO.

Mūsų delegacijos prasilenkė, nors mūsų koncertas buvo suplanuotas prieš dvejus metus. Tikiuosi, kad ateityje bendrausime.

– Kas parodė didesnį norą bendradarbiauti – jūs ar kinai?

R.P.: Kinams strategiškai svarbu gaivinti tarptautinius ryšius, semtis patirties, nes kultūrinės revoliucijos metais jie daug prarado. Be to, jiems rūpėjo užpildyti savo fantastišką kultūros infrastruktūrą. Vien per 20 Šanchajaus festivalio metų šiame 24 milijonų gyventojų mieste iškilo apie šimtą daugiafunkcių salių.

Kai ten atsiranda nauja kultūros erdvė, ji iš karto tampa galingu traukos tašku – kinai jaučia didžiulį meno alkį.

Ko gero, išprusimu jie greitai pasivys japonus, ir naujos koncertų salės užsipildys dešimtmečiams. Todėl visas pasaulis dabar veržiasi prisistatyti ir koncertuoti Kinijoje.

Ten yra visko, kas tik egzistuoja planetoje. Kinai iš pradžių kopijuoja kitus, o po to padaro arba taip pat gerai, arba net geriau.

D.S.: Šanchajaus festivalio menų mugėje Vilniaus festivalis prisistato jau nuo 2006 metų. Tada mes buvome vieni pirmųjų užsienio atstovų. Nereikėdavo net stendo užsakinėti – jis būdavo paruoštas, nes kinams rūpėjo pritraukti kuo daugiau užsieniečių.

Šiandien jau reikia nemažai sumokėti, kad ten pakliūtum. Tačiau mes ir dabar mokame kur kas mažiau už kitus, nes kinams svarbu su mumis bendradarbiauti, patekti į Vilniaus festivalį, kuris priklauso Europos festivalių asociacijai.

Be to, mūsų kolektyvai Kinijoje palieka didžiulį įspūdį. Ne kartą girdėjau iš tenykščių organizatorių, kad lietuvių atlikėjų menas jų ypač pageidaujamas.

Kinams itin parūpome po 2009 metų renginių, kai Vilnius buvo Europos kultūros sostinė.

Tada rengėme Vilniuje Europos festivalių asociacijos metinę asamblėją, pas mus koncertavo Londono simfoninis orkestras, Šanchajaus kvartetas su Mūza Rubackyte. Svečiai pamatė, kad nesame užkampis, kad mūsų kultūra – aukšto lygio.

2012-aisiais drauge su kolegomis iš Estijos ir Latvijos buvome pakviesti į kelionę po Kiniją susipažinti su įvairių žanrų jų scenos menais.

Ir toliau bendraudami su Kinija nutarėme kooperuotis su kaimynais, nes trijų Baltijos valstybių mastelis kinams suprantamesnis nei vienos – tai jau ne viena Šanchajaus gatvė ar viena salė.

2013-aisiais surengėme Kinijoje Baltijos šalių festivalį, o po metų – Kinijos kultūros sezoną Baltijos šalyse.

– Nors Kinijoje nuo jūsų bendradarbiavimo pradžios įvyko didelių pokyčių, neretai tenka girdėti, kad jų poreikiai gana riboti, skonis – konservatyvus. Ar tai tiesa?

R.P.: Vakarietiška muzika Kinijoje ilgus metus buvo puoselėjama tik Šanchajuje, kur gyvavo didelės užsienio verslininkų kolonijos, – iki šiol britų, olandų, prancūzų kvartalai žavi savo architektūra. Simfoninis orkestras iš pradžių egzistavo tik Šanchajuje.

Šio miesto simfoninės muzikos salėje, kurioje per pastarąsias gastroles koncertavo LKO, galima apžvelgti Šanchajaus simfoninio orkestro istoriją. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jame grojo rusų, žydų, italų, po karo daugėjo kinų, o dabar groja beveik vieni kinai.

Mao Dzeduno laikais orkestro instrumentai buvo sunaikinti – to meto kultūrinio vakuumo pasekmės juntamos iki šiol. Dėl to kinai godžiai siurbia vakarietišką patirtį, veržiasi bendradarbiauti su mumis, netgi nori kviestis bendroms programoms ir meistriškumo kursams mūsų koncertmeisterius.

D.S.: Šanchajuje yra ką veikti, nes miestas daug investuoja į kultūrą. Tačiau mažesniuose miestuose situacija sudėtingesnė.

Po kultūrinės revoliucijos ten liko mažai inteligentijos – salių yra, bet publiką reikia vilioti.

Be to, salėms dažnai vadovauja žmonės, nedaug nutuokiantys apie kultūrą, – labiau verslininkai negu kultūrininkai. Jų programas kuria ir sezonus sudarinėja įvairios agentūros.

– Įdomu, kad LKO dabar Kinijoje grojo šiuolaikinę lietuvių muziką – Algirdą Martinaitį, Joną Tamulionį, Balį Dvarioną. Kaip pavyko įsiūlyti tokią programą?

R.P.: Tai pavyksta retai – net didžiosios Vakarų Europos salės kratosi nežinomos muzikos, nenori net trumpų lietuviškų uvertiūrų – atseit klausytojai nesupras.

Bet kinai buvo atviri mūsų pasiūlymams, nes laikėmės draugiškos taktikos – rodėme susidomėjimą jų muzika, o jie atsakė tuo pačiu.

D.S.: Šanchajuje LKO grojo ir šiuolaikinių kinų kompozitorių muziką. Programa puikiai pasiteisino – visur buvo pilnos salės. Bet derinome ją pusantrų metų.

– Ką žada nauja Šanchajuje pasirašyta sutartis?

R.P.: Abipusius ekspertų vizitus ir kolektyvų mainus. Siūlysime kinams, ką turime geriausia ir įdomiausia, – ne tik akademinę klasiką, bet ir džiazą, folklorą, pasaulio ir šiuolaikinę muziką. Mes ir savo stende Šanchajaus menų mugėje pristatome ne tik Filharmonijos kolektyvus.

Kitąmet Vilniaus festivalyje su LKO pasirodys kinų instrumento „erhu“ žvaigždė Guo Gan, skambės kinų kūriniai. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Azijos turo metu galbūt surengs koncertą Šanchajuje.

Tačiau pagrindinis akcentas bus 2020-ųjų Baltijos meno savaitė Šanchajuje, kurioje bus pristatoma ne tik trijų šalių muzika, bet ir kiti scenos menai.

D.S.: Svarbu paminėti, kad bendradarbiaujame ne tik su Šanchajumi. Esame pasirašę sutartį ir su Šendženo miestu – šiemet antrą kartą pristatėme kolektyvus tenykščiame festivalyje.

Dar tvirtesni ryšiai mus sieja su Šilko kelio festivaliu Siane. Jame lietuviai koncertavo jau ketverius metus iš eilės. Tai liudija, kad kinai vertina mūsų skonį ir kolektyvų kokybę ir, žinoma, brangina dalijimąsi patirtimi ir kontaktais.

2019–2021 metais Filharmonija ketina pristatyti Lietuvos kultūrą pagrindiniuose Šilko kelio tinklo festivaliuose – sumanėme tarptautinį mainų projektą „Muzikos ekspresas Šilko kelyje“, kuris apims ir tiriamąją veiklą.

- Susidaro įspūdis, kad lietuviai kur kas dažniau važiuoja į Kiniją, negu sulaukiame kinų pas save.

R.P.: Meno rinka Kinijoje didžiulė net vieno miesto rėmuose, o pas mus, be Vilniaus, nelabai yra kur parodyti tolimus svečius. Be to, vienai institucijai organizuoti kelis užsieniečių koncertus – brangu.

Mes patys taip pat gastroliuojame tada, kai gauname paramos kelionėms. Kinai kelionių išlaidų neapmoka – pagal mūsų susitarimą kiekviena šalis tuo pasirūpina pati, o vieno muzikanto bilietas į Kiniją kainuoja iki 1000 eurų.

Iki šiol mus paremdavo Kultūros taryba, be to, kartą per metus gauname lėšų kažkurio orkestro gastrolėms per nacionalinę kultūros programą, neretai prisideda ir Filharmonija savo pajamomis iš koncertų.

D.S.: Muzikantų gastrolės – tik dalis mūsų šalies kultūrinių mainų su Kinija. Mes buvome jų pradininkai, o dabar tiesioginius ryšius su Kinija intensyviai plėtoja ir kitų žanrų menininkai. Šie metai visiems buvo itin turiningi, nes vykdėme Lietuvos šimtmečiui skirtą programą.

Kelią praskynė Vilniaus festivalis

Kelią į Kiniją lietuvių muzikams praskynė Vilniaus festivalis, kai jo meno vadovas buvo Gintautas Kėvišas. Festivalis nuo 2006-ųjų prisistato Šanchajaus menų mugėje.

2013 m. Nacionalinės filharmonijos su Latvijos ir Estijos svarbiausiomis koncertų agentūromis ir Kinijos kultūros ministerija surengtame Pirmajame Baltijos šalių muzikos festivalyje Kinijoje pasirodė LKO, Čiurlionio kvartetas, Baltijos gitarų kvartetas ir vokalinė grupė „Jazz Island“.

2014 m. buvo surengtas Kinijos kultūros sezonas Baltijos šalyse. Vilniuje išvydome Vidinės Mongolijos folkloro ansamblį „Ih Tsetsn“ ir Pekino nacionalinės operos spektaklį „Jang šeimos moterys karžygės“, taip pat buvo surengtas Pekino operos seminaras. Tais pačiais metais užsimezgė ir draugystė su Šilko kelio festivaliu Siano mieste.

2014–2017 m. LKO keturis kartus gastroliavo Kinijoje. Koncertai vyko devynių miestų, tarp jų Pekino, Siano, Šanchajaus, Guangdžou, Šendženo, Makao, pagrindinėse salėse ir festivaliuose. Solo su orkestru grojo D.Geringas (violončelė), S.Krylovas (smuikas), Sa Chen (fortepijonas), R.Kimas (smuikas).

2018 m. lapkritį LKO, diriguojamas R.Šerveniko, su smuikininku R.Kimu koncertavo keturiose skirtingose Šanchajaus salėse 20-ajame Šanchajaus festivalyje. Pasirašyta trimetė tolesnio bendradarbiavimo sutartis.

2020 m., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Šanchajaus festivalyje mūsų šaliai žadama suteikti ypatingos viešnios statusą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.