Nacionalinės premijos laureatas Darius Meškauskas: „Man į save žiūrėti nepatinka“

Šiais metais Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas Darius Meškauskas (54 m.) yra sukūręs ne vieną vaidmenį televizijoje. Vis dėlto aktorius prisipažino, kad nežiūri serialų, kuriuose pats vaidina.

Naujausias Klaipėdos dramos teatre D.Meškausko sukurtas vaidmuo – Mama Drąsa to paties pavadinimo spektaklyje. <br>A.Kubaičio nuotr.
Naujausias Klaipėdos dramos teatre D.Meškausko sukurtas vaidmuo – Mama Drąsa to paties pavadinimo spektaklyje. <br>A.Kubaičio nuotr.
D.Meškauskas: „Premija – tai savotiška atsakomybė, našta.“<br>A.Kubaičio nuotr.
D.Meškauskas: „Premija – tai savotiška atsakomybė, našta.“<br>A.Kubaičio nuotr.
Naujausias Klaipėdos dramos teatre D.Meškausko sukurtas vaidmuo – Mama Drąsa to paties pavadinimo spektaklyje. <br>A.Kubaičio nuotr.
Naujausias Klaipėdos dramos teatre D.Meškausko sukurtas vaidmuo – Mama Drąsa to paties pavadinimo spektaklyje. <br>A.Kubaičio nuotr.
Naujausias Klaipėdos dramos teatre D.Meškausko sukurtas vaidmuo – Mama Drąsa to paties pavadinimo spektaklyje. <br>A.Kubaičio nuotr.
Naujausias Klaipėdos dramos teatre D.Meškausko sukurtas vaidmuo – Mama Drąsa to paties pavadinimo spektaklyje. <br>A.Kubaičio nuotr.
D.Meškauskas: „Buvo įdomu kurti profesoriaus A.Voldemaro paveikslą. Tai ryški asmenybė.“
D.Meškauskas: „Buvo įdomu kurti profesoriaus A.Voldemaro paveikslą. Tai ryški asmenybė.“
D.Meškauskas spektaklyje „Mums viskas gerai“. 
D.Meškauskas spektaklyje „Mums viskas gerai“. 
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Dec 25, 2018, 11:26 AM

Klaipėdos dramos teatro aktorius D.Meškauskas kasdien prie televizoriaus praleidžia maždaug valandą. Dažniausiai jis žiūri kultūrines, aktualijų, diskusijų laidas, sporto varžybas.

Įsimintinų vaidmenų teatre ir kine sukūręs aktorius TV žiūrovams pažįstamas iš serialų „Moterys meluoja geriau“, „Prokurorai“, „Laisvės kaina. Savanoriai“, dokumentinio filmo su vaidybos elementais „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. Augustinas Voldemaras“.

– Vieni aktoriai teigia, kad TV serialai – niekalas, kiti – kad tai proga užsidirbti. Ką manote jūs?

– Filmuojant „Moterys meluoja geriau“ šalyje buvo susiklosčiusi sunki ekonominė situacija, daugiau filmų nebuvo kuriama.

Be abejo, tai buvo ir papildomos pajamos, ir patirtis dirbti prieš filmavimo kamerą. Jeigu nori būti geros profesinės formos, bet kuriuo atveju tai naudinga.

Pastebėjau, kad paprastai pirmi serialų sezonai būna geresni, scenarijus – įdomesnis. Laikui bėgant kokybė gal ir prastėja, kita vertus, profesionalėja kūrėjų komanda, tobulėja aktoriai.

Be to, manyčiau, kad dabar serialai kuriami kokybiškiau.

– Esate sakęs, kad nežiūrite net tų serialų, kuriuose pats vaidinate. Kodėl?

– Iš tikrųjų ištisai nesu matęs nė vieno, gal tik kokią seriją. Man į save žiūrėti nepatinka. Aš savęs nekviesčiau filmuotis.

Seriale „Moterys meluoja geriau“ dirbau gal metus, „Prokuroruose“ sukūriau tik epizodinį vaidmenį, o štai kurti profesoriaus Augustino Voldemaro paveikslą buvo įdomu. Tai ryški asmenybė.

Žinote, apie ką svajočiau? Vaidinti kokių dvylikos dalių seriale, nufilmuotame kino principais.

– Ar labai skiriasi darbas teatre ir kine ar televizijoje?

– Žinoma, teatre yra tik vienas kadras, vaidini tai erdvei, kurioje esi.

Kine vaidinti daug drąsiau. Jei kas nepavyksta, galima pakartoti.

Galų gale montuojant viskas priklauso nuo režisieriaus – ką pasirenka, tas ir lieka. Kartais atrodo, kad aš gal kitą dublį būčiau palikęs.

Todėl man ir patinka teatras, nes čia esi savo kūrinio šeimininkas.

– Esate ragavęs ir renginių vedėjo duonos – prieš šešerius metus vedėte Lietuvos kino ir televizijos apdovanojimus „Sidabrinė gervė“.

– Dar porą kartų buvau Auksinių scenos kryžių teikimo šventės vedėjas. Tai didžiulis stresas.

Teatre į sceną eini pasiruošęs, žinai, ką, kada ir kodėl darai. O čia – daugiau improvizacijos, daugiau streso, daugiau baimės.

– Nejaugi vis dar bijote?

– Metams bėgant tos baimės, žinoma, sumažėjo. Psichologinio pasitikėjimo suteikė spektaklis „Urvinis žmogus“. Tiesioginis bendravimas su žiūrovais manyje kažką perlaužė.

Paskui ir vesti renginius tapo lengviau. Visa esmė – įveikti baimę. Juk būti ant pakylos, scenoje nėra natūrali žmogaus būsena.

– Ar įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija nepakeisite požiūrio į serialus?

– Premija – tai savotiška atsakomybė, našta, tarsi kažkoks kriterijus, jau nebegali sau leisti bet ko. Vis dėlto viskas priklauso ne nuo žanro. Turi sustiprėti kokybės kontrolė.

Šiuo metu jokiame televizijos seriale nesifilmuoju.

Buvo labai sudėtingas ruduo: daug spektaklių Lietuvoje, vaidinau beveik kiekvieną dieną, gastrolės Kinijoje, Europoje.

Tiesa, jei sulaukčiau pasiūlymo, svarstyčiau.

Kai personažas keliauja per daugybę serijų, kyla klausimas, ar užteks laiko ir kantrybės. Kiekvienas atvejis individualus.

Aš ne prieš serialus, nesmerkiu aktorių, kurie juose filmuojasi. Jie dirba savo darbą.

Televizija daugeliui padėjo išgarsėti. Ar jums tai nesvarbu?

– Apskaičiuota, kad teatruose lankosi aštuoni procentai visuomenės. Per spektaklį salėje sėdi daugiausia šeši šimtai žmonių. Teatro aktoriui būti populiariam neįmanoma.

Tačiau būti per daug žinomam – irgi vargas. Tai ima trukdyti gyventi.

– O jūs – ar jau pakankamai žinomas?

– Aš vis dar nustembu, kai gatvėje mane atpažįsta, kai pasako: „Mačiau jūsų spektaklį.“

– Kai prieš porą savaičių buvo paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, tikriausiai sulaukėte gausybės sveikinimų.

– Tikrai daug ir nuoširdžių. Tie sveikinimai man labai svarbūs. Žmonės sako, kad esu vertas, kad taip ir turėjo būti. Jei jie iš tikrųjų taip mano, man ramu. Žinoma, tie, kurie mano priešingai, nesveikina.

– Nematyti jūsų reklaminiuose TV siužetuose.

– Aš juos dažniau įgarsinu. Labai patinka įgarsinti animacinius filmus. Dabar kino teatruose rodomas mano įgarsintas „Grinčas“.

– Šiais metais sukūrėte du įsimintinus vaidmenis Klaipėdos dramos teatre. Naujausiu pribloškėte žiūrovus, scenoje persikūnijęs į krūtiningą moterį, avinčią aukštakulniais.

– Toks buvo latvių režisieriaus Elmaro Senkovo sumanymas. Pagal Bertoldo Brechto kūrinį „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ Klaipėdos dramos teatre jis sukūrė farsą „Mama Drąsa“.

Metų pradžioje režisierius Eimuntas Nekrošius mūsų teatre pastatė Sauliaus Šaltenio „Kalės vaikus“.

Šiame spektaklyje vaidinu varpininką Karvelį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.