M.Legrand’as ne kartą laimėjo prestižinius kino apdovanojimus, tarp kurių – trys „Oskarai“ (buvo nominuotas 13 kartų), o filmas „Šerbūro lietsargiai“, kuriam sukūrė muziką, gavo Kanų kino festivalio Auksinę palmės šakelę. Jis – 5 „Grammy“ laureatas, „Emmy“ nominantas.
Labiausiai M.Legrand’ą išgarsino „Šerbūro lietsargiai“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Catherine Deneuve, taip pat bendradarbiavimas su prancūzų Naujosios bangos režisieriais (Jeanu Lucu Godard’u filme „Moteris yra moteris“, Agnes Varda „Kleo nuo 5 iki 7“).
Kaip prisiminė pats M.Legrand’as, „Šerbūro lietsargių“ kūrimą sunkino problemos dėl prodiusavimo, nes filmas, kuriame jungiami muzikiniai numeriai ir realistinio pasakojimo elementai, atrodė pernelyg rizikibngas finansine prasme. Nepaisant prodiuserių būgštavimų, filmas ne tik sužavėjo publiką, bet ir gavo pagrindinį Europos kino apdovanojimą – Auksinę palmės šakelę.
M.Legrand’as gimė 1932 metais muzikų šeimoje – tėvas buvo varjetė orkestro dirigentas, motina – pianistė. 1952 m. baigęs Paryžiaus konservatoriją jis su aktoriumi ir dainininku Maurice’u Chevalier išvyko į koncertinę kelionę po JAV kaip akompaniatorius. Per gastroles Amerikoje 1954 m. M.Legrand’as įrašė savo pirmąją plokštelę „I Love Paris“. Ji tapo vienu labiausiai perkamų kada nors išleistų instrumentinių albumų.
1958 m. M.Legrand’as pradėjo bendradarbiauti su Amerikos džiazo muzikantais. Taip atsirado albumas „Legrand Jazz“. Prie įrašo prisidėjo tokios džiazo legendos kaip Milesas Davisas, Johnas Coltrane’as, Billas Evansas, Artas Farmeris, Benas Websteris ir kiti.
Kompozitorius džiazą vadino savo gyvenimo dalimi ir liko jam ištikimas per visą karjerą. 1991 metais jis įrašė albumą „Dingo“ kartu su M.Davisu – jam tai buvo vienas paskutinių darbų.
Kompozitorius bendradarbiavo su tokiais atlikėjais kaip Frankas Sinatra, Ella Fitzgerald, Jamesas Ingramas, Perry Como ir kitais.
Nuo 1964 m. M.Legrand’as pats pradėjo dainuoti savo dainas. Pasak jo, taip jis bandė įveikti savo drovumą ir atsigręžti veidu į klausytojus „po daugelio metų, praleistų scenoje nugara į auditoriją“.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje kompozitorius dar labiau išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Jis tris kartus laimėjo JAV kino akademijos premiją – gavo „Oskarą“ už muziką filmams „Tomo Krauno afera“, „1942-ųjų vasara“ ir Barbros Streisand „Yentl“. Su pastarąja menininke M.Legrand’as dirbo nuo šeštojo dešimtmečio.
XXi a. pradžioje M.Legrand’as, kurio senelis iš motinos pusės buvo armėnas, apsilankė Jerevane, susitiko su giminaičiais ir surengė koncertą su miesto filharmonijos orkestru.
2014 m. rugsėjį kompozitorius susituokė su aktore Macha Meril, kilusia iš rusų kunigaikščių Gagarinų šeimos. M.Legrand’as ir M.Meril susuipažino 1964 m. rugsėjį per džuiazo festivalį Rio de Žaneire, tačiau tuo metu abu jau buvo susituokę ir nebuvo įmanoma nutraukti santuokų. Jie vėl susitiko, kai M.Meril buvo jau per septyniasdešimt, – M.Legrand’as atėjo pažiūrėti spektaklio „Intymūs santykiai“.
Vestuvių ceremonijoje dalyvavo tokie pasaulio kinematografo grandai kaip Fanny Ardant, Claude’as Lelouchas. Pora tuokėsi Aleksandro Neviškio sobore Paryžiuje.
