Lrytas.lt suvenyrai iš Berlyno kino festivalio: 8 filmai, kuriuos pamatysime Lietuvoje

Baigėsi 69-asis Berlyno kino festivalis, su kuriuo atsisveikino ir ilgametis festivalio direktorius Dieteris Kosslickas. 

Guy Nattivo „Oda“ (Skin, 2018).<br>„Maven Pictures“ nuotr.
Guy Nattivo „Oda“ (Skin, 2018).<br>„Maven Pictures“ nuotr.
Fatiho Akino „Auksinė pirštinė“ (Der goldene Handschuh, 2019)<br>Filmo kadras.
Fatiho Akino „Auksinė pirštinė“ (Der goldene Handschuh, 2019)<br>Filmo kadras.
Claudio Giovannesi „Neapolio piranijos“ (La paranza dei bambini, 2019).<br>Filmo kadras.
Claudio Giovannesi „Neapolio piranijos“ (La paranza dei bambini, 2019).<br>Filmo kadras.
Francois Ozono „Ačiū Dievui“ (Grace a Dieu, 2018).<br>Filmo kadras.
Francois Ozono „Ačiū Dievui“ (Grace a Dieu, 2018).<br>Filmo kadras.
Hanso Petterio Molando „Vogti arklius“ (Ut og stjeale hester, 2019)<br>Filmo kadras.
Hanso Petterio Molando „Vogti arklius“ (Ut og stjeale hester, 2019)<br>Filmo kadras.
Agnes Vardos „Agnes apie Vardą“ (Varda by Agnes, 2019)<br>Filmo kadras.
Agnes Vardos „Agnes apie Vardą“ (Varda by Agnes, 2019)<br>Filmo kadras.
Daugiau nuotraukų (6)

Ieva Šukytė, specialiai Lrytas.lt iš Berlyno

Feb 18, 2019, 6:37 PM, atnaujinta Feb 18, 2019, 10:12 PM

Nuo ateinančių metų jį pakeis Lokarno kino festivalio direktorius Carlo Chatrianas ir „German Films“ vadovė Mariette Rissenbeek. 

Nors „Berlinalė“ baigėsi, didelė dalis joje pasirodžiusių filmų dar tik pradeda kelionę po kitus kino festivalius, o kai kurie jų keliaus tiesiai į kino teatrus. Štai Berlyno kino festivalyje rodyti filmai, kuriuos šiais metais pamatysime Lietuvoje.

Francois Ozono „Ačiū Dievui“ (Grace a Dieu, 2018)

Didžiuoju žiuri prizu apdovanotas F.Ozono filmas pasakoja apie trijų vaikystėje kunigo seksualiai išnaudotų vyrų kovą prieš Bažnyčią. 2014 m. Aleksandro, Francois, Emanuelio ir kitų vyrų įkurta asociacija „Pakelti naštą“ paviešino aukų liudijimus, siekdama nušalinti Bernardą Preynant nuo kunigo pareigų. 

Siekdamas perteikti istorijos chronologiškumą, režisierius parašė trijų dalių scenarijų, kuriame paeiliui suteikiamas balsas kiekvienam pagrindiniam veikėjui. Prancūzijoje šiuo metu vis dar vyksta teismai, iškelti B.Preynantui ir prie nusikaltimo nuslėpimo prisidėjusiems kunigams bei kardinolui Philippui Barbarinui. 

Režisierius, garsėjantis savo provokacijomis ir seksualumo tyrinėjimais, šiame filme santūriai pažvelgė į opią temą, atverdamas aukų vidines kovas su praeities traumomis.

Fatiho Akino „Auksinė pirštinė“ (Der goldene Handschuh, 2019)

Dar vienas tikrais įvykiais paremtas filmas, atkeliausiantis į Lietuvos kino teatrus, – „Auksinė pirštinė“, pasakojanti apie 8-ojo dešimtnečio Hamburgo serijinį žudiką Fritzą Honką. Filmo, pastatyto pagal 2016 metais tuo pačiu pavadinimu išėjusią Heinzo Strunko biografinę knygą, siužetas nukelia į Hamburge esantį „Auksinės pirštinės“ barą, kuriame renkasi niekam nebereikalingi žmonės: buvusios prostitutės, karo sužaloti veteranai ar gyvenimo sunkumų sužlugdyti žmonės. 

Tarp jų ir F.Honka – baisaus veido kuprotas vyras, su kuriuo į kalbas leidžiasi nebent tik prasigėrusios buvusios prostitutės, kurias jis žiauriai žudo savo mažame palėpės tipo bute. Pirmąjį savo karjeroje siaubo filmą sukūręs Fatihas Akinas žiūrovams neleis atsikvėpti, panardindamas į groteskišką miesto marginalų gyvenimą.

Claudio Giovannesi „Neapolio piranijos“ (La paranza dei bambini, 2019)

Už geriausią scenarijų apdovanotas Claudio Giovannesi filmas „Neapolio piranijos“ nukelia į Neapolį, kuriame 15-metis Nikola ir jo bendraamžiai draugai naktimis motoroleriais skrodžia miesto gatves ir svajoja apie gerą gyvenimą. Taip jie įsivelia į vietos mafijų kovas, perimdami Sanitos rajoną. 

Leisdami pinigus naujiems drabužiams, prabangiems baldams, kurie vos telpa mažame Nikolos bute, jie mano atnešę teisingumą į savo gimtąsias gatves, tačiau žaidimas ginklais ir nerūpestingas gyvenimas greitai parodo kitą viso to pusę. 

Pastatytas pagal „Gomoros“ autoriaus Roberto Saviano romaną, filmas varijuoja tarp kičinių interjerų ir karštos neapolietiškos vasaros, kurios centre atsiduria paauglių draugystė.

Hanso Petterio Molando „Vogti arklius“ (Ut og stjæle hester, 2019)

Pristatęs juodojo humoro komediją „Metų pilietis“ (2014 m.), norvegų režisierius Hansas Petteris Molandas į konkursinę programą šiais metais grįžo su filmu „Vogti arklius“, pastatytu pagal Pero Pettersono bestselerį.

67-erių Trondas (Stellanas Skarsgårdas) ruošiasi pasitikti naują tūkstantmetį vienas, kol sutinka vieną  savo kaimynų Larsą, su kuriuo, pasirodo, susipažino 1948-ųjų vasarą, kai jam tebuvo 15 metų. Už geriausią operatoriaus darbą apdovanotas filmas šokinėja tarp Trondo atsiminimų ir dabarties, primindamas, kas pakeitė jo gyvenimą.

Agnes Vardos „Agnes apie Vardą“ (Varda by Agnes, 2019)

Būdama 90-ies prancūzų režisierė Agnes Varda vis dar nenustoja stebinti. Šiais metais Berlyne ji pristatė autobiografinį dokumentinį filmą „Agnes apie Vardą“, kuriame ji pati komentuoja savo kūrybą. 

Režisierė filmą padalijo į dvi dalis: pirmoje ji kalba apie savo kūrybą iki 2000-ųjų, kurią ji vadina „analoginiu periodu“. Pradėjusi kurti šalia kitų prancūzų Naujosios bangos režisierių Jeano Luco Godard'o, Francois Truffaut ir savo vyro Jacques'o Demy, ji atsigręžė į moteris ir paprastus žmones, kurie šalia jos namų pardavinėjo duoną. 

Vėliau A.Varda kūrė asmeniškas istorijas. Dauguma jos dokumentinių filmų pasakoja apie žmones, su kuriais ji susidurdavo kiekvieną dieną. 

Antroji filmo dalis nukelia į laikotarpį nuo 2000-ųjų iki šių dienų, kai režisierė pradėjo naudoti skaitmeninę kamerą, leidusią jai prieiti arčiau prie stebimos aplinkos. Filmas „Agnes apie Vardą“ patiks visiems šios režisierės gerbėjams, kurie prisimins geriausius jos filmus.

Guy Nattivo „Oda“ (Skin, 2018)

„Panoramos“ programoje pristatytas Guy Nattivo filmas „Oda“ pasakoja apie neonacį Braijoną (Jamie Bell), užaugintą baltųjų rasę garbinančių žmonių šeimoje. Neonacių grupuotė skatina rasinę neapykantą ir smurtinius išpuolius prieš juodaodžius.

Tatuiruotėmis visą kūną išsimarginęs Braijonas, pavargęs nuo šio gyvenimo, stengiasi pabėgti nuo praeities ir ramybės ieško savo mylimosios ir jos vaikų prieglobstyje. Pagal tikrus įvykius pastatytas filmas kalba apie JAV vis dar gajų rasizmą ir žmogaus siekį pakeisti savo gyvenimą.

* * *

Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ šiais metais rodys du filmus iš šių metų „Berlinale“ – konkursinėje programoje Auksiniame lokiui nominuotą austrų režisierės Marie Kreutzer „Žemė po mano kojomis“ (Der Boden unter den Füßen, 2019 m.) ir Safy Nebbou „Antroji aš“ (Celle que vous croyez, 2019 m.) su viena garsiausių Prancūzijos aktorių Juliette Binoche.

* * *

Filmai, kuriuos norėtųsi pamatyti Lietuvoje

Nors kanadiečių režisieriaus Denio Coté filmas „Vaiduoklių miesto antologija“ (Répertoire des villes disparues, 2019 m.) ir nieko nelaimėjo šiųmetiniame Berlyno kino festivalyje, jis buvo vienas stipriausių filmų, pasirodžiusių konkursinėje programoje. 

Mažame Kanados kaime, kuris teturi vos 250 gyventojų, miršta 20-metis Simonas, kuris po kiek laiko pradeda vaidentis savo šeimos nariams, o vėliau ir visiems kaimo gyventojams. Pasirodo, čia gyvena ir daugiau vaiduoklių, kurie laisvai vaikštinėja kaimo apylinkėse.

Nespalvotas filmas paprastu siužetu išsiskiria iš ankstesnių režisieriaus filmų, tačiau susipinantys dramos, siaubo ir fantastinių filmų žanrų elementai įsupa į keistą kaimelio gyvenimą.

Sandanso kino festivalyje laimėjusi Didįjį žiuri prizą Joannos Hogg pusiau autobiografinė drama „Suvenyras“ (The Souvenir, 2019 m.) Berlyne buvo rodoma „Panoramos“ programoje. 9-ojo dešimtmečio pradžioje jauna kino režisūros studentė Džiuli įsimyli dvigubai už save vyresnį vyrą Antonį, kuris savo charizmatiška asmenybe sužavi visus aplinkinius. 

Tačiau netrukus paaiškėja, kad už šios žavios, išsipusčiusios asmenybės slepiasi tamsioji pusė, su kuria susidūrusi mažai gyvenimo patirties turinti Džiuli nežino, kaip elgtis, ir tikisi, kad jos meilė padės įveikti visus sunkumus.

Kaip ir ankstesniuose savo filmuose, režisierė kalba apie aukštesniosios vidurinės klasės visuomenę, kurioje pati ir užaugo. Pirmą kartą kine suvaidinusi Honor Swinton Byrne sukūrė įtaigų sutrikusios studentės, ieškančios savo balso, vaidmenį, o šalia jos filme galime pamatyti ir jos motiną Tildą Swinton.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.