Pagrindinis šio savarankiško maršruto akcentas yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir jo padaliniuose Vilniuje šiuo metu eksponuojami vieni svarbiausių Lietuvos valstybingumo dokumentų: Signatarų namuose eksponuojamas prieš šimtą vienerius metus pasirašytas Vasario 16-osios Nutarimas dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikiančioje parodoje pirmą kartą visuomenei viešai pristatoma Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. pasirašyta deklaracija.
Modernios valstybės gimimas
Pažintį su svarbiausiais valstybingumo dokumentais geriausia pradėti nuo Signatarų namų, kur atnaujintoje ekspozicijoje pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX amžiaus antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo.
Anot muziejaus darbuotojų, to meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija, o tautos politinė sąmonė brendo kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, inteligentų namuose.
„Lankytojus kviečiame pamatyti 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, kurie buvo išleisti tiek spaudos draudimo laikotarpiu, tiek ją atgavus, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Renginių afišų gausa puikiai iliustruoja to meto aktyvų intelektualinį gyvenimą – tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus“, – pasakojo Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė.
Nors didžiausią įspūdį lankytojams palieka po šimto metų į savo pasirašymo vietą sugrįžęs Vasario 16-osios nutarimas, muziejininkai atkreipia dėmesį ir į kitus to meto eksponatus, mat didžioji jų dalis yra autentiški – tai ir Aktą pasirašiusių signatarų asmeniniai daiktai, kiti eksponatai, menantys besikuriančios Lietuvos valstybės laikus.
„Eksponuojame Lietuvos Tarybos narių nuotraukas, kitus autentiškus daiktus, paveikslus, baldus, dokumentus, kuriuos muziejui mielai padovanojo Vasario 16-osios Akto signatarų artimieji. Taip nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjai Signatarų namuose randa savo kertelę, liudijančią jų gyvenimo kredo – gyventi ne iš Lietuvos, gyventi dėl Lietuvos“, – pasakojo M.Peikštenienė.
Besikuriančios ir kovojančios Lietuvos paveikslas
Pažintį su XX a. Lietuvos istorija galite pratęsti Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale, kur šiuo metu vyksta 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų deklaracijos ir jos signatarų paroda bei veikia nauja ekspozicinė erdvė „Lietuvos Respublikos kronika 1918–1940 m.“.
„Tarpukario Lietuvai skirta erdvė atskleidžia besikuriančios Lietuvos paveikslą. Tai yra ne tik pagrindiniai to meto istoriniai įvykiai, bet ir įvairūs vykdytos vidaus politikos aspektai, svarbiausi visuomeniniai įvykiai, iškiliausios minėtos šventės, kurių tikslas buvo puoselėti besivystančią nacionalinę tapatybę ir ugdyti patriotinius jausmus“, – teigia Ekskursijų ir edukacijų skyriaus vedėja Birutė Kazlauskienė.
1944 m. vasarą įvykusi sovietinė Lietuvos okupacija ir kilęs visuotinis ginkluotas pasipriešinimas užbaigia tarpukario Lietuvos ekspoziciją ir leidžia pradėti pažintį su iki balandžio vidurio veikiančia paroda. Nors pagrindinis parodos eksponatas yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, tačiau pasitelkiant jos signatarų asmenybes, jų kuruotas sritis, veiklos specifiką ir pasiekimus yra atskleidžiama platesnė partizaninio karo tematika.
„Partizanų veikloje, atskirų dalinių vienijimosi iniciatyvoje, bendros karinės sistemos kūrimosi metu įžvelgiami valstybingumo bruožai. Tuo tarpu partizanų ideologiją ir vertybes atspindi spausdinti leidiniai, partizanų atributikos kūrimas.
Santykiai su vakarais atsiskleidžia per Tauro apygardą, kuri veikė kaip slaptas tiltas per geležinę uždangą. Nepamirštama ir svarbi partizanų kelionių, kelių tema, supažindinama su svarbia partizaninio karo atrama – ryšių ir rėmėjų tinklais“, – pasakojo B.Kazlauskienė.
