Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Inesa Paliulytė atskleidė jau kelerius metus kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, mininti labiau kaip šeimos šventę.
Kaunietis aktorius Ramūnas Šimukauskas Teatro dienos proga sveikinimų taip pat sulaukia iš šeimos, o su kolegomis pakelia, kaip pats teigė, tik stiklą arbatos.
Viename Kauno teatrų dirbanti aktorė Edita Niciūtė šiais metais Teatro dienos proga suorganizavo neeilinį renginį, kurio metu artistėmis tapo garbaus amžiaus ponios.
Vestuvės vyko Teatro dieną
Prieš ketverius metus ištekėjo I.Paliulytės dukra žinoma teatro dailininkė, scenografė Kotryna Daujotaitė. Ir būtent kovo 27-ąją – per Teatro dieną.
„Tą vakarą buvo ir spektaklio, kuriame dukra dirbo, kūrė kostiumus, premjera. Po spektaklio ji išėjo nusilenkti vis dar vilkėdama vestuvinę suknelę. Atėjo tiesiai iš šventės. Tai atmintyje išliko kaip mūsų šeimos grožis. Tai buvo šilčiausia Teatro diena. Dukra, kaip ir dauguma teatralų vaikų, lyg ir augo teatre. Jai teatras labai brangus, matyt, ir tą datą todėl pasirinko“, – kalbėjo aktorė.
Kiekviena Teatro diena nuo tada – dukters šeimos kūrimo pradžios diena.
„Su kolege kalbėjome, kad dabar Teatro diena švenčiama oficialiau. Nebelieka tos dvasios. O seniau kokius organizuodavome šventimus! Visi buvo labai užsidegę, viską darė iš meilės, džiaugsmo. Be jokių pinigų. Būdavo labai smagu, visi kartu švęsdavome, vyresni ir jaunesni.
Moterys, eidamos į teatrą, galvodavo, ką apsirengti, kokie bus bateliai. Tada buvo labai smagu gražiai atrodyti ir džiaugtis tuo teatru. Atskirų apdovanojimų nebūdavo – džiaugsmą pasidarydavome patys“, – prisiminimais dalijosi I.Paliulytė.
Pirmyn ėjo atstačiusi krūtis
Žinoma moteris papasakojo ir apie nuotykius, patirtus seniau švenčiant Teatro dieną.
„Prieš keliolika metų, važiuojant iš Kauno į Vilnių, pakeliui buvo labai garsi pirtis. Suvažiavome ten iš dviejų miestų. Nacionalinio teatro aktoriai iš Vilniaus, o mes – iš Kauno. Ten ir rogėmis važinėjomės, ir susitikome sniege... Buvo tokios užduotys, turėjome sakyti kalbas. Viena aktorė turėjo kalbėti prancūziškai, aš, rodos, lenkiškai. Buvo tikrai įspūdinga šventė.
Vykdavo juk ir Halėje šventės, būdavo daugybė žmonių, net sunku buvo prasibrauti. Tad, pamenu, viena žinoma Kauno aktorė kartą šventėje pasakė: „Moterys, kas turi – atstatom krūtis, kas neturi – užpakalius, ir einam!“
Dalyvavo „Žalgirio“ aukštaūgiai, o mes, apsirengusios personažų kostiumais, bandėme ten kažką įmesti. Paskui vyko koncertas, pokylis. Salė būdavo pilna. Eidavome ir dainuodavome viską iš širdies“, – juokėsi I.Paliulytė ir pridūrė, kad Teatro diena – tarsi teatralų Kalėdos.
Svarbu aptarti dviese
Kaip oficialius teatrinius apdovanojimus padaryti širdingesnius? Pamąstymais apie tai pasidalijo Kamerinio teatro aktorė E.Niciūtė.
„Teatro dienos proga juk vyksta oficialus renginys, dalijami apdovanojimai. Ir aš turiu tokią tradiciją. Kiekvienais metais su kuria nors vis kita teatro kolege ir drauge pabėgame iš oficialių apdovanojimų“, – juokėsi aktorė.
Anot jos, tai suteikia galimybę dviese iš širdies išsišnekėti apie pokyčius teatre ir gyvenimuose, aptarti pastaruosius metus teatro pasaulyje – kas pasikeitė nuo praėjusios Teatro dienos. Šiais metais jos pabėgimo bendrininke tapo Pojūčių teatro įkūrėja, aktorė ir režisierė Karolina Žernytė.
„Seniai matėmės ir neturėjome daug laiko. Per ceremonijos vidurį susižvalgėme ir nutarėme likusį laiką pabūti kartu. Laukėme, kol po kurio nors pasirodymo užtems šviesos.
Nenorėjome, kad tai būtų lyg negražus akibrokštas, – juk neatsistosi ir neišeisi atvirai. Iš tiesų neturėjome omenyje nieko blogo, tiesiog buvome išsiilgusios viena kitos. Norėjome dviese aptarti šių metų teatro įvykius.
Kaip kokios mažos mergaitės sulaukėme – pagaliau tamsa!
Išbėgome, o laike kaip tyčia lijo! Įsmukome į pirmą pasitaikiusią kavinukę, o joje vietų buvo tik prie lango. Atsisėdome prie to lango ir plepame. Po kurio laiko pro šalį pradėjo eiti pažįstami!
Ėjo režisierius Vytautas Balsys, pamatė mus, užėjo. Labai įdomiai pasišnekėjome apie teatrą. Jau po apdovanojimų pro šalį ėję kolegos visi rodė pro langą mums savo apdovanojimus! Eina teatralas, iškelia „Fortūnos“ statulėlę – štai, gavo!“ – juokėsi E.Niciūtė.
Šios Teatro dienos proga žinoma aktorė sulaukė ir itin daug sveikinimų iš vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos buvo pakvietusi dalyvauti projekte.
Suorganizavo mielą renginį
Prieš Teatro dieną rengtame spektaklyje-žaidime-vakaronėje „Pempinės“ dalyvavo vyresnio amžiaus ponios.
„Dar turiu Teatro dienos proga suvalgyti su jomis torto. Tai buvo labai įdomi patirtis, moterys tarsi iš naujo save atrado. Su teatralų švente pasiskambinusios jau sveikinome vienos kitas.
Smagu, kad joms pirmą kartą gyvenime tapo svarbi Teatro diena – dabar ir jos pabuvo scenoje, pajuto šventės nuotaiką, prasmę“, – nauju darbu su moterimis džiaugėsi aktorė.
Dovana – auksinis skrebutis
O štai žinomą Kauno aktorių R.Šimukauską Teatro dienos proga labiausiai pradžiugina ne scenos draugai, bet šeima. Jau ne pirmą Teatro dienos rytą aktoriaus žmona Roberta Šimukauskienė jį šmaikščiai ir širdingai apdovanoja.
„Paprastai tą dieną aš dirbu. Vakare spektaklis, tad po jo su kolegomis tik pakeliame po stiklą arbatos, ir viskas.
Tačiau namuose man šventę padaro žmona! Kiekvieną Teatro dieną, tiksliau rytą, mano dukrytė su mama iki aukso spalvos paskrudina baltą duoną. Jos padaro kryžiaus formos skrebutį su sūriu. Taigi kiekvieną Teatro dieną aš gaunu savo apdovanojimą – Auksinį scenos kryžių!
Jau kokius penkis kartus jį gavau, tad tikro man kaip ir nebereikia“, – šmaikštavo aktorius ir pridūrė, kad dar yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, jeigu šeima išmoktų iš šokolado lieti statulėles, galėtų aktoriui įteikti ir namų gamybos „Oskarą“.
Žinomas artistas ne kartą yra minėjęs, kad šeimos palaikymas ir draugystė namuose jam – svarbiausia. Todėl visas šventes, taip pat ir profesines, jis pirmiausia švenčia su artimaisiais.
