Tačiau greta populiariosios muzikos konkursų ir festivalių vyksta kitokie renginiai, priklausantys aukštajai arba elitinei kultūrai. Tokių koncertų tiesiog neišgirstum atsipūtęs, gerdamas kokakolą, šokinėdamas ir mosikuodamas rankomis, jie reikalauja pastangų, susikaupimo, išmanymo. Tačiau juk dėl tokių renginių kuriasi Lietuvos kultūros tapatybė, formuojasi protinga ir jautri visuomenė.
Šiems renginiams priklauso ir Lietuvoje vykstantys muzikos profesiją pasirinkusių jaunuolių konkursai – pianistų, stygininkų, pūtikų, dainininkų. Vienas tokių yra Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas, kuriame dalyvauja vokalo meną studijuojančios jaunuolės. Konkursas gyvuoja jau dvidešimtį metų, jo laureatėmis tapo daug šiandien žinomų dainininkių, sėkmingai atstovaujančių mūsų šalies kultūrai tėvynėje ir už jos ribų.
Dvidešimtąjį konkursą, balandžio 10– 11 d. vykusį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, sveikinimo žodžiu pradėjo vertinimo komisijos pirmininkė Birutė Vizgirdienė. Išklausiusi visus konkursus nuo paties pirmojo, ji džiaugėsi buvusių laureačių sėkminga karjera, o dabartinėms dalyvėms linkėjo ištvermės ir drąsos. Šį konkursą yra inicijavęs Vydūno jaunimo fondas, įsteigęs ir piniginius prizus. Šiųmetis premijų fondas 2000 eurų.
Vydūno jaunimo fondo įgaliotinė ir vertinimo komisijos narė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė atkreipė dėmesį į tai, kad tarpukario operos žvaigždės, turėjusios bėgti iš tėvynės ir kurti gyvenimą svetur, konkursas svarbus kaip renginys, jungiantis dvi Lietuvas. Tą, kuriamą čia, savoje žemėje, ir tą, kuri kūrėsi ir gyvavo už Atlanto.
Kita svarbi jungtis – su skautų pasauliu. Kaip ir V.Jonuškaitė-Zaunienė, dabartiniai skautai ne vien stovyklauja, jie dalyvauja kultūros gyvenime. Tuo tikrai įsitikinome: jaunuoliai su uniforminėmis kepuraitėmis klausėsi konkursančių, talkino apdovanojimų ceremonijoje.
Konkurse dalyvavo dvylika Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalauro ir magistro kursų studenčių. Išvardysiu visas, pasirodymų eilės tvarka: Kamilė Balabonaitė, Viktorija Bedalytė, Viktorija Dunauskaitė, Emilija Finagėjevaitė, Rita Kasnauskaitė, Gabrielė Kiršaitė, Vera Pavlovskaja, Lorijana Laurinskaitė, Vismantė Vasaitytė, Skaistė Vaserytė, Austėja Zinkevičiūtė ir Erika Kviatkovskaja.
Jas vertino gausi garbinga komisija, sudaryta iš akademijos pedagogų ir operos žinovų (B.Vizgirdienė, J.Buzinaitė-Kašalynienė, Irena Zelenkauskaitė, Julija Stupnianek, Aušra Liutkutė, Giedrius Žalys, Beata Baublinskienė).
Konkursinė programa atlikėjoms kėlė didelius reikalavimus. Ją sudarė penki skirtingų epochų kūriniai bei arijos ir būtinai – lietuvių liaudies daina. Ji privaloma dėl to, kad V.Jonuškaitė-Zaunienė mėgo dainuoti liaudies dainas. (Internete galima susirasti šių įrašų.)
Vienoms dalyvėms geriau sekėsi arijos, kitoms – paprastesni kūrinėliai, bet reikia pabrėžti, kad visų dalyvių klausytis buvo įdomu. Kai kurių atlikėjų balsai dar „žaloki“, jautei dideles pastangas ir įtampą, dėmesį vokalinėms užduotims, bet ne muzikos turiniui, komunikavimui su publika. Sveikintina, kad jos nepabijojo dalyvauti. Kiekvienas konkursinis pasirodymas mobilizuoja, verčia dirbti ir tobulėti.
Trys šio konkurso laureatės tikrai ryškiai išsiskyrė iš likusių dalyvių. Pirmoji vieta atiteko A.Zinkevičiūtei (prof. Irenos Milkevičiūtės 2 bakalauro kurso stud.), antroji vieta – K.Balabonaitei (prof. Vladimiro Prudnikovo 1 magistro kurso stud.), trečioji – E.Kviatkovskajai (doc. Jolantos Čiurilaitės 2 magistro kurso stud.).
Specialųjį prizą už lietuvių liaudies dainos atlikimą pelnė L.Laurinskaitė (doc. Aušros Stasiūnaitės 2 bakalauro kurso stud.) Paskirtas diplomas geriausiai konkurso koncertmeisterei, kurį laimėjo Lina Giedraitytė.
LMTA Didžiojoje salėje po laureačių sveikinimų ir apdovanojimų įvyko šventiškas koncertas. Jame pasirodė visos šių metų prizininkės ir seniau vykusių konkursų pirmosios ir antrosios vietų laureatės.
Eglė Stundžiaitė vaizdingai atliko Felikso Bajoro „Kurčias miškas be genelio“ ir Algimanto Bražinsko „Ugnelę“, L.Laurinskaitė – Despinos ariją iš Wolfgango Amadeus Mozarto „Visos jos tokios“ ir liaudies dainą „Raibi gaideliai giedojo“, už kurią ji laimėjo specialų prizą.
Monika Kučinska turi labai gražų didžiulį balsą. Tuo buvo galima įsitikinti klausantis Miuzetės valso iš Giacomo Puccini „Bohemos“. Viena šio vakaro ypač malonių staigmenų man buvo Gabrielės Kupšytės išbaigtai atlikta Oktaviano arija iš Richardo Strausso „Rožės kavalieriaus“. Išraiškingą solistės dainavimą papildė Jurgio Karnavičiaus fortepijonas, skambesio spalvomis ir jėga prilygęs orkestrui.
Žavaus skaidraus balso E.Kviatkovskaja žėrėjo dainuodama sudėtingą Manon ariją „Je marche sur tous les chemins“ iš Jules’io Massenet operos „Manon“. Krištolo varpeliui prilygo labai tiksliai intonuoti aukštojo registro garsai.
Ilona Pliavgo artistiškai laisvai ir itin įtaigiai atliko Kunigundos ariją „Glitter and be gay“ iš Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“. Pasijutome beveik tikrame spektaklyje! Linkiu solistei šią partiją padainuoti rudenį numatomame Operos ir baleto teatro pastatyme.
Šventinį koncertą papuošė operos solistė Viktorija Miškūnaitė. Ji pasirinko du gražius Balio Dvariono opusus: Dalios ariją iš operos „Dalia“ ir nuostabiąją „Žvaigždutę“, meniškoje jos interpretacijoje suspindėjusią išties dangiškai.
Koncertą užbaigė šių metų pirmos vietos laureatė A.Zinkevičiūtė. Dar labai jauna solistė pagirtinai susitelkusi, susikaupusi ir nuoširdi. Tai liudijo subtili Mimi arijos „Donde lieta usci“ iš G.Puccini „Bohemos“ interpretacija. Balsas sklido tarsi be pastangų, iš pačios širdies. Antano Belazaro „Laiškas“ atskleidė solistės gebėjimą perteikti dramatiškas emocijas.
Šventiškai pakilią atmosferą papildė koncerto pradžioje ir pabaigoje skambėjęs V.Jonuškaitės-Zaunienės balsas ir muzikologės B.Baublinskienės pateikti įdomūs faktai iš solistės gyvenimo Lietuvoje ir kelio į operos sceną.
Visoms konkurso dalyvėms belieka palinkėti sėkmės ir nedvejojant dalyvauti po metų vyksiančiame kitame konkurse.
