Paprastai, terminas „likimas“ reiškia, kad įvykiai žmogaus gyvenime yra iš anksto sudėlioti tam tikra tvarka. Operoje šis terminas vartojamas tada, kai pagrindinio veikėjo gyvenime įvyksta netikėti ir nenumatyti staigūs bei nekontroliuojami pasikeitimai.
Pavyzdžiui, G.Verdi opera „Likimo galia“ – keistas ir neįprastas, subtilus bei sudėtingas kūrinys. Operos siužetas painus, kupinas neįtikėtinų situacijų, herojų poelgių. Likimas iš anksto nulemia tragišką herojų baigtį. Ir nors operos siužete, regis, nebėra nė kibirkštėlės vilties, ji jaučiama kompozitoriaus kruopščiai sudėliotoje muzikoje, kuri pulsuoja gyvybe, putoja aistra, akina spalvomis, pavergia nuostabiausiomis melodijomis. Tai ir bandys klausytojui perteikti Kauno miesto simfoninis orkestras.
Antai, Ch.Gounod operoje „Faustas“ nuo gyvenimo ieškojimų pavargęs pagrindinis veikėjas svarsto apie savižudybę. Mefistofelis jam pažada patenkinti jo ekstravagantiškiausius norus ir slapčiausias svajones, jeigu tik Faustas jam parduos savo sielą. Taip visai netikėtai tarp jų įvyksta susitarimas, kuris nulemia herojaus gyvenimo chaotiškumą ir netikėtą baigtį, kurio pats Faustas jau nebegali kontroliuoti. Soprano R.Vaicekauskaitės atliekama arija iš Ch.Gounod operos pasakos, kaip sudėtinga atsispirti pagundoms ir kaip likimo galia yra didesnė nei žmogaus pastangos.
Kauno miesto simfoninis orkestras nusprendė klausytojams koncerto dieną dovanoti vieną žymiausių simfonijų pasaulyje. Tai Ludwigo van Beethoveno V simfonija, kitaip dar vadinama „Likimo“. Ši simfonija savo pavadinimą gavo tik po kompozitoriaus mirties.
„Taip likimas beldžias į duris“, – buvo pasakęs L.van Beethovenas apie per visą simfoniją besikartojantį motyvą. Dėl šių jo žodžių būtent taip buvo pavadintas šis nepaprastas kūrinys. Jei dar negirdėjote, kaip skamba likimas, puiki proga tą padaryti jau šį sekmadienį Kauno simfoninio orkestro koncerte.
Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas „Likimo galia“. Balandžio 28 d. 17 val. Kauno valstybinė filharmonija.