Kauno gatvės meno drabužių kolekcija buvo pristatyta netradiciškai. Modeliais tapo šokio teatro „Aura“ šokėjai, kurie ritmingai judėdami Kauno menininkų namuose gausiai susirinkusiai publikai pristatė R.Kaupelienės kurtus marškinėlius ir bluzonus. Jie pasižymi laisvais siluetais bei detalėmis.
Šie drabužiai dekoruoti Vytenio Jako, Ernesto Zacharevičiaus, Naglio Ryčio Baltušniko, Tado Šimkaus ir Žygimanto Amelyno bei kitų menininkų darbų motyvais.
R.Kaupelienė tikino, kad „The Wall“ idėja jos galvoje kilo atsitiktinai, tačiau kartu ir iš poreikio.
„Kartą teko kurti suvenyrinius marškinėlius. Juos kurdama supratau, kad iš esmės visi kūrėjai tarsi žaidžia tais pačiais visiems žinomais, įprastais istoriniais simboliais. O naujų, šiuolaikiškų kaip ir nėra priimta naudoti.
Kai į rankas pakliuvo „Kaunas IN“ leidžiamų žemėlapių „It’s Kaunastic“ serijos maršrutas „Sienografo užrašai“, pristatantis gatvės meną Kaune, pagalvojau, kad šie objektai puikiai leis nauju žvilgsniu pažvelgti į Kauną“, – kalbėjo dizainerė.
Ji pamanė, kad konceptualūs, miestiečiams atpažįstami simboliai gali tapti ir miesto pasididžiavimu, ir net savotišku Kauno logotipu, vizitine kortele.
Ant drabužių galima išvysti įvairiose Kauno erdvėse ant pastatų nupieštus „Rožinį dramblį“, „Tikslo link“, „Be pavadinimo“.
Be jokios abejonės, „The Wall“ gatvės drabužių kolekcijos leitmotyvu tapo piešinys „Senelis išminčius“ – pypkę rūkantis senelis, kurio prototipas – Kaune gimęs „Fluxus“ meno srovės tėvas Jurgis Mačiūnas.
„Senelis išminčius“ puošė ne vieną Lietuvos ir užsienio leidinį, mirga interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, todėl gatvės drabužių kolekcija be šio piešinio taip pat negalėjo apsieiti. Kolekcijos drabužių dalį puošia ir J.Mačiūno aikštėje esantis piešinys, kuriame matoma žmogaus galva su iškištu liežuviu.
Pypkininkas tapo svarbiu simboliu
Prieš pristatant drabužių kolekciją apie gatvės meno situaciją ir perspektyvas Kaune rinkodaros specialistas Artūras Bulota klausinėjo ne tik dizainerės R.Kaupelienės.
Į diskusiją jam pavyko įtraukti menininkus T.Šimkų ir Ž.Amelyną, architektes Astą Kiaunienę, Gustę Kančaitę, Kauno savivaldybės atstovą Tomą Grigalevičių.
Dalyviai kaip vieną pagrindinių gatvės meno akcentų įvardijo „Senelį išminčių“ – jeigu ne didžiausią, tai garsiausią gatvės meno pavyzdį Kaune, esantį ant buvusio avalynės fabriko „Lituanica“ sienos senamiestyje.
„Senelio išminčiaus“ autoriai T.Šimkus ir Ž.Amelynas džiaugėsi tokiu procesu – anot jų, jei miestas priima piešinį, jei dauguma jo gyventojų yra patenkinti, jie ir turi teisę spręsti, kaip jam gyventi toliau.
Architektė A.Kiaunienė pridūrė, kad „Senelis išminčius“ savotiškai išsprendė urbanistinę problemą – okupacijos metais statytas fabrikas buvo senamiesčio svetimkūnis, o freska jį lyg paskandino, padarė nematomą.
G.Kančaitė diskusijos metu priminė, kad miestiečiai serga už „Senelį“, net protestavo prieš jo uždažymą, kai imta kalbėti, kad pypkiavimas neturėtų būti idealizuojamas. Architektė pabrėžė, kad šis piešinys jau išsikovojo vietą Kauno istorijoje, o daugelis kitų darbų ant sienų yra dekoratyvūs, estetiški, tačiau prasmingesnės žinios neturi.
