Kiemų šventė tirpdo nuo sovietmečio likusius miestiečių susvetimėjimo ledus

Kauniečiai europėja. Tuo įsitikinęs menininkas Vytenis Jakas. Vis tvirtesnius vakarietiškos kultūros daigus kauniečių elgesyje jis pastebi rengdamas Kiemų šventę, kuri tirpdo nuo sovietmečio likusius miestiečių susvetimėjimo ledus.

Menininkas V.Jakas niekada neabejojo idėja, kad kauniečiai pamėgs rinktis prie bendro stalo Laisvės alėjoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Menininkas V.Jakas niekada neabejojo idėja, kad kauniečiai pamėgs rinktis prie bendro stalo Laisvės alėjoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

May 25, 2019, 2:25 PM, atnaujinta May 25, 2019, 3:29 PM

Praėjusį savaitgalį kauniečiai šventė miesto gimtadienį ir galėjo linksmintis daugybėje jiems suorganizuotų renginių. Šią savaitę mieste vyko dar viena ne mažiau svarbi – Kiemų šventė. Kauniečiai ją patys sau Laisvės alėjoje surengė trečią kartą.

Šios idėjos sumanytojas ir renginio organizatorius menininkas V.Jakas įsitikinęs, jog ši šventė tuo ir svarbi, kad žmonės patys prisideda prie jos organizavimo, patys linksminasi ir kuria geras emocijas, jomis dalijasi su kaimynais.

Tradicine tampančios šventės iniciatorius svajoja, kad Kauno pavyzdžiu pasektų kiti Lietuvos miestai.

Kauno Kiemų šventė turi ir dar vieną išskirtinį bruožą – ne teoriškai, bet praktiškai skatina bendrystę tarp žmonių ir jų darną su aplinka.

– Laisvės alėjoje vyko jau trečioji Kiemų šventė. Kaip jums kilo idėja prie vieno bendro stalo suburti nepažįstamus žmones? Ar tikėtoje, kad tai įmanoma? – „Laikinoji sostinė“ paklausė V.Jako.

– Keletą metų teko pakeliauti po Europą, pagyventi Prancūzijoje, Belgijoje. Šių šalių miestuose gegužės 23-iąją švenčiama Tarptautinė kaimynų diena.

Didžiulį įspūdį paliko ir sužavėjo Kaimynų šventė, vykusi viename Prancūzijos mieste. Tą dieną buvo užtverta labai judri gatvė. Joje buvo surikiuoti stalai, žmonės sėdėjo prie jų, vaišinosi, linksminosi, kažkas grojo, kažkas vaidino.

Tada pagalvojau, kad tokią šventę reikėtų rengti ir pas mus, nes po sovietmečio dar nesame iki galo perėję reabilitacijos, vis dar juntamas susvetimėjimas, kaimynų baimė.

Grįžęs į Kauną savo namų kieme ėmiau kurti Kiemo galeriją, čia pat pradėjo vykti kiemą supančių namų kaimynų šventės. Idėją, kad prie vieno stalo galima suvienyti visus miestiečius, buvau pamiršęs. Bet vieną naktį susapnavau, kad Laisvės alėjoje prie baltai uždengtų stalų linksminasi žmonės, švenčiantys Kaimynų dieną. Pabudęs jaučiausi tarsi patyręs šoką, suvokiau, kad reikia imtis tai įgyvendinti.

Ne vienas pažįstamas žmogus mano sumanymą vertino skeptiškai, netikėjo, kad kas nors ims ir nešis į alėją savo stalus, kėdes, kad vienysis ir drauge leis laiką. Aš pats Kiemų šventės realumu niekada neabejojau. Juk turime Laisvės alėją, kuri tiesiog sukurta žmonėms rinktis, bendrauti ir laisvai reikšti savo kūrybiškumą.

– Pirmojoje šventėje dalyvavo apie 800 žmonių, pernai ir šiais metais – dar daugiau. Kaip manote, kodėl kauniečiai patikėjo jūsų idėja ir noriai renkasi į Laisvės alėją?

– Mieste rengiamas šventes paprastai organizuoja kompanijos, kurios rūpinasi, kad kauniečius kas nors linksmintų.

Kiemų šventė kitokia – ją kuria patys jos dalyviai. Pirmaisiais metais buvo nelengva kauniečius įtikinti, kad jie tai gali padaryti. Bet manau, kad žmonės pajuto, jog šiame susibūrime ne teoriškai, bet praktiškai, realiai įgyvendinama bendruomeniškumo idėja, tvyro kaimynystės ir geranoriškumo emocijos. Bendrystės emocija – labai svarbus dalykas, nes kiekvienas turime savų rūpesčių, o bendras geranoriškas veiksmas, pokalbis suteikia džiaugsmo, miestiečiai pasijunta laimingesni ir tada labiau pamilsta savo aplinką ir miestą.

– Ar jūs jaučiate, kad Kiemų šventė yra ne tik vieno vakaro pasisėdėjimas?

– Kaune yra labai stiprių ir aktyvių bendruomenių. Pavyzdžiui, Šančių gyventojai organizuotai nuo pirmų metų dalyvauja linksmybėse Laisvės alėjoje. Pernai pastebėjau jau ir centro gyventojų bandymą susiburti. Tai labai gerai, nes centre gyvena pavienių aktyvių žmonių, bet iki šiol stiprios bendruomenės nėra.

Įvyko ir V.Putvinskio gatvės diena. Manau, šios bendruomenės šventė yra savotiškas Kiemo galerijos, o vėliau ir Kiemų šventės kūdikis. Taip pat į Kiemų šventę atvyksta vis daugiau Kauno rajono gyventojų.

Mano svajonė – kad pagaliau visuose Lietuvos miestuose gegužės 23 dieną žmonės sėstų prie bendrų stalų, linksmintųsi ir bendrautų.

Pernai tokia šventė pirmą kartą vyko Utenoje. Tiesa, ten pasireklamuoti bandė politikai, todėl pati Kiemų šventės idėja buvo kiek sugadinta. Kaune į Kiemų šventę mes kviečiame visus norinčius, visi gali pristatyti save. Bet ši diena yra skirta ne politikuoti, o pabūti drauge ir pasidžiaugti vieni kitais.

– Šventės simbolis yra balta staltiesė. Ar Kauno Kiemų šventė yra dar kuo nors išskirtinė, turi tik mūsų miestui būdingų bruožų?

– Kiekvienos šventės metu siekiame vis daugiau darnos ne tik su kaimynais, bet ir su mus supančia aplinka.

Nuo pat pradžių visus šventės dalyvius kvietėme neatsinešti alkoholio, mobiliuosius telefonus palikti namuose ir skirti dėmesį aplinkiniams. Pernai prašėme atsisakyti ir plastikinių indų.

Visi tie prašymai išliko, šį kartą norėjome, kad žmonės jau nesipuoštų ir balionais, nešaudytų fejerverkų, nes tai taip pat teršia gamtą. Kiek žinau, nė vienoje kitoje šventėje apie tokius ekologinius dalykus nėra per daug susimąstoma.

Kauniečiai europėja. Matau, kad kiekvienais metais renginio dalyviai ne tik vis geriau suvokia jo esmę ir prasmę, bet ir vis noriau po šventės susitvarko.

Kiemų šventės simbolis yra ir bus balta staltiesė. Mes kiekvienas esame spalvingi. Balta spalva tarsi paryškina skirtumus ir kartu visus suvienija.

Mano sapnas apie žmones prie baltai uždengtų stalų, sėdinčių Laisvės alėjoje, išsipildė, tapo tikrove, ir tai yra didžiulis dvasinis pasitenkinimas – tikiu, kad ne man vienam.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.