Kaip turi atrodyti naujos eros biblioteka? Suomiai surado atsakymą

Suomijos nepriklausomybės 100-mečiui pastatytą Helsinkio centrinę biblioteką „Oodi“ kūrė ir patys miestiečiai. Ją per pusmetį aplankė kone du milijonai žmonių.

Iš tolo mediniu fasadu šviečianti biblioteka iškilo pačiame Helsinkio centre.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Iš tolo mediniu fasadu šviečianti biblioteka iškilo pačiame Helsinkio centre.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Ant tris aukštus jungiančių spiralinių laiptų – O.Karvoneno instaliacija.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Ant tris aukštus jungiančių spiralinių laiptų – O.Karvoneno instaliacija.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Bibliotekos pirmasis aukštas primena stotį su dreifuojančiais keleiviais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Bibliotekos pirmasis aukštas primena stotį su dreifuojančiais keleiviais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Bibliotekos pirmasis aukštas primena stotį su dreifuojančiais keleiviais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Bibliotekos pirmasis aukštas primena stotį su dreifuojančiais keleiviais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Knygų rojuje“ nėra skaityklų atmosferos ir tildančių prižiūrėtojų.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Knygų rojuje“ nėra skaityklų atmosferos ir tildančių prižiūrėtojų.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Knygų rojuje“ nėra skaityklų atmosferos ir tildančių prižiūrėtojų.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Knygų rojuje“ nėra skaityklų atmosferos ir tildančių prižiūrėtojų.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Knygų rojuje“ nėra skaityklų atmosferos ir tildančių prižiūrėtojų.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Knygų rojuje“ nėra skaityklų atmosferos ir tildančių prižiūrėtojų.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Į biblioteką galima įsinešti bet kokio dydžio bagažą.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Į biblioteką galima įsinešti bet kokio dydžio bagažą.<br>A.Andrikonytės nuotr.
  „Knygų rojuje“ yra ką veikti ir vaikams, ir senukams.<br>A.Andrikonytės nuotr.
  „Knygų rojuje“ yra ką veikti ir vaikams, ir senukams.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Vaikų kampelis „Knygų rojuje“ – ant M.Maijalos kilimo suomių pasakų motyvais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Vaikų kampelis „Knygų rojuje“ – ant M.Maijalos kilimo suomių pasakų motyvais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Vaikų kampelis „Knygų rojuje“ – ant M.Maijalos kilimo suomių pasakų motyvais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Vaikų kampelis „Knygų rojuje“ – ant M.Maijalos kilimo suomių pasakų motyvais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Oodi“ balkonas saulėtomis dienomis pilnas lankytojų.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Oodi“ balkonas saulėtomis dienomis pilnas lankytojų.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Virtualioje žaidimų erdvėje galima pramogauti vienam ir su draugais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Virtualioje žaidimų erdvėje galima pramogauti vienam ir su draugais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Virtualioje žaidimų erdvėje galima pramogauti vienam ir su draugais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Virtualioje žaidimų erdvėje galima pramogauti vienam ir su draugais.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Galima užsisakyti įvairaus dydžio studijas darbui ir mokymuisi.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 Galima užsisakyti įvairaus dydžio studijas darbui ir mokymuisi.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Oodi“ – puiki vieta susikurti laikiną biurą.<br>A.Andrikonytės nuotr.
 „Oodi“ – puiki vieta susikurti laikiną biurą.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Pro bibliotekos langą atsiveria visa kultūros sala Helsinkio centre.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Pro bibliotekos langą atsiveria visa kultūros sala Helsinkio centre.<br>A.Andrikonytės nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Jul 9, 2019, 9:29 AM

Vos daugiau nei pusmetį gyvuojančią Helsinkio centrinę biblioteką suomiai didžiuodamiesi rodo miesto svečiams, kurių šios šalies pirmininkavimo Europos Sąjungoje proga atvyksta itin daug.

Biblioteką turėjo progą apžiūrėti ir „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Suomiškas knygų rojus daug kuo stebina. Pasak tarptautinių projektų vadybininkės Lottos Muurinen, per dieną čia užsuka iki 10 tūkst. helsinkiečių ir miesto svečių, o nuo atidarymo apsilankė arti dviejų milijonų lankytojų.

Net ir tie, kurie anksčiau aplenkdavo tokias vietas, šią biblioteką pamėgo. Įdomu ir tai, kad nuo atidarymo ji nesulaukė jokių kritinių pastabų, o tai reta ir Suomijoje. Tad kuo gi ypatingi šie rūmai?

Iškilo Helsinkio širdyje

Rūmų svarbą liudija jau tai, kad iš tolo mediniu fasadu šviečiantis „Oodi“ pastatas iškilo pačioje Helsinkio širdyje, priešais Parlamento rūmus. Greta rikiuojasi reprezentaciniai miesto kultūros židiniai – „Finlandia“ koncertų salė, naujasis Helsinkio muzikos centras, Šiuolaikinio meno muziejus „Kiasma“.

Iš erdvaus bibliotekos balkono lyg iš laivo denio visu grožiu atsiveria ši kultūros sala. Saulėtu oru balkonas būna pilnutėlis.

Kaip teigė L.Muurinen, suomiai vertina ir mėgsta bibliotekas, tad šios miestiečiai nekantriai laukė, noriai dalyvavo su bibliotekos projektu susijusiose viešose kampanijose. Tarkime, dalijosi savo idėjomis, kaip biblioteka turėtų atrodyti, ir balsavo už labiausiai patikusią viziją lytėdami gatvėse įrengtus ekranus.

Liaudies balsą simbolizuoja ir menininko Otto Karvoneno instaliacija „Dedikacija“ ant tris statinio aukštus jungiančių spiralinių laiptų. Jie išmarginti įvairias žmonių grupes apibūdinančiais žodžiais, kuriuos parinko viešoje apklausoje dalyvavę miestiečiai, paprašyti įvardyti, kam turi būti skirta biblioteka.

Kokių tik pasiūlymų nesulaukta: savižudžiams ir nihilistams, kovotojams ir anarchistams, valkatoms ir gėjams, princams ir princesėms, seneliams ir anūkams, klounams ir superherojams.

Šie ir galybė kitų žodžių juodame laiptinės dekoro fone primena, jog tai yra visų biblioteka, nesvarbu lankytojų amžius, kilmė, orientacija, polinkiai.

Apie ilgapirščius negalvoja

2013 metais statinio architektūrinį konkursą, sutraukusį projektuotojus iš daugiau kaip 30 šalių, laimėjusiai suomių kompanijai „ALA Architects“ tai, regis, tapo atspirties tašku.

Anot kompanijos atstovo Antti Nousjoki, iškilęs statinys – vienas daugiausia funkcijų turintis Helsinkyje, o gal ir Šiaurės šalyse. Jame galima užsiimti kuo panorėjus – ne vien mėgautis knygomis.

Bibliotekoje pirmiausia į akis krinta tai, kad žmonės čia tiesiog leidžia laiką, bendrauja. Net artimiausiame tradicinei bibliotekai trečiame aukšte, kuris pavadintas „Knygų rojumi“, nėra mums įprastos skaityklų atmosferos ir tildančių prižiūrėtojų.

Jaukiuose kampeliuose šnekučiuojasi įvairiausio amžiaus žmonės, o vaikų zonoje, kuri nėra atskirta nuo bendros salės, itin judru ir linksma. Čia pat veikia ir kavinukės.

Knygos imamos laisvai iš lentynų – rojuje jų yra 100 tūkst. 20-čia kalbų. Visa spausdinta periodika ir internetinė žiniasklaida planšetiniuose kompiuteriuose. Net įrengtas skyrelis seksualinėms mažumoms. Beje, visi tualetai bibliotekoje bendri vyrams ir moterims.

Nustebino ir tai, kad lankytojai gali įsinešti bet kokio dydžio bagažą, nors jokios apsaugos nėra – Suomijos bibliotekose ji panaikinta maždaug prieš dešimtmetį. Anot L.Muurinen, nėra prasmės vogti iš savęs. Be to, apsauginių išlaikymas kainuotų brangiau nei galimi nuostoliai dėl apsaugos spragų.

Kūrybos ir pramogų erdvės

Projektų vadybininkės įsitikinimu, šios bibliotekos populiarumą daugiausia lemia tradicinės paskirties bei naujausių technologijų jungtis.

Tarkime, antrame aukšte įrengta virtualių žaidimų zona, kur galima leisti laiką su draugais ir individualiai. Čia taip pat yra studijos su įvairiausia muzikos įranga – galima kurti, atlikti, įrašyti ir klausytis muzikos kūrinių, skolintis instrumentus, dirbti vienam ar su grupe.

Tai puiki kūrybinių dirbtuvių ar laikino biuro vieta su kompiuteriais, spausdintuvais, skeneriais, belaidžiu internetu. Norintys imtis rankdarbių čia gali siuvinėti ir siūti, graviruoti ir kitaip meistrauti – priemonės laukia vietoje.

Tik medžiagos ir kainuoja lankytojams, o studijas ir kambarius tereikia rezervuoti per Helsinkio miesto rezervavimo sistemą „Varaamo“ naudojantis feisbuko arba „Gmail“ paskyra. Tai galioja ir miesto svečiams.

Informaciją teikia biuras pirmame bibliotekos aukšte, kuris primena stotį su būriais dreifuojančių keleivių. Mat čia įsikūrę ne tik informacijos centrai, bet ir šeimoms su vaikais bei moksleivių grupėms skirta laisvalaikio erdvė, kavinė ir restoranas, kino teatras „Regina“, rodantis įvairių žanrų ir epochų filmus, daugiafunkcė salė.

Kino teatrą ir salę galima nuomotis už pinigus, be to, kultūrinei veiklai – net 70 proc. pigiau.

Dar įdomu tai, kad pirmame aukšte yra Helsinkio miesto erdvė „Brygga“, kviečianti bibliotekos lankytojus susipažinti su miesto aplinkotvarkos projektais ir sužinoti, kaip galima prie jų prisidėti.

Tai dar vienas ženklas, kad suomiai nepripažįsta politikų ir verslo diktato, – priimant visus sprendimus svarbus yra gyventojų balsas. Taigi ir darnios plėtros idėjos čia gyvuoja ne tik popieriuje ir direktyvose, kaip Lietuvoje.

Biblioteką puošia šiuolaikinio meno kūriniai

Suomiai 1 proc. viešojo sektoriaus statinių biudžeto skiria meno kūriniams. Helsinkio centrinė biblioteka „Oodi“ taip pat jų įsigijo. Tai šiuolaikinio meno darbai, sukurti per pastaruosius 20 metų.

Įvairiose bibliotekos erdvėse galima išvysti M.Ruusupensaaksi glazūruotas keramikos figūrėles, J.Sederholmo medinę šuns skulptūrėlę, J.Korkeasaari kaubojiškų batų skulptūrą, J.Martolos „Krištolo kaukolę“.

Išskirtine bibliotekos puošmena tapo suomių dizainerių sukurti 7 rankų darbo kilimai, pagaminti Šiaurės Indijoje. Jų vaizdinius įkvėpė suomių literatūros personažai ir autoriai. Net šešis šių kilimų galima pamatyti „Knygų rojuje“.

Specialiai bibliotekos erdvei buvo sukurta O.Karvoneno instaliacija spiraliniams laiptams „Dedikacija“, prie kurios savo idėjomis prisidėjo vietos bendruomenė. Dar vienas Helsinkio miesto užsakymu bibliotekai kuriamas darbas bus užbaigtas šį rudenį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.