Vieni įstabiausių matytų akmeninių skulptūrų parkų iki šiol buvo laukiniai Baltijos jūros paplūdimiai Estijos Saremos saloje. Ten ištisos pakrantės nusėtos nesuskaičiuojamais kūriniais iš vieno ant kito sudėliotų įvairaus dydžio ir formos akmenų.
Vietos gyventojai šioms skulptūroms kurti naudojamus akmenis vadina norų akmenimis. Jie tiki, kad kiekvienas simbolizuoja kokį nors norą. O į krūvą sukrauti akmenys padeda greičiau išsipildyti visoms svajonėms.
Tačiau estiškoms salos grožybėms iššūkį metė kauniečių kūryba.
Neaišku, kas pirmas iš Kauno upių santakoje esančiame kyšulyje rastų akmenų sumąstė pastatyti skulptūrą ir ką simbolizuoja kaunietiški kūriniai, tačiau tai tapo smagiu visuotiniu užsiėmimu ir puikiu reginiu.
Smagi iniciatyva įtraukė įsimylėjėlius, šeimas ir net pavienius kauniečius – dažną dieną jie atvyksta į šią vietą ir vieną ant kito dėdami akmenis kuria skulptūras.
Į šią pramogą neretai įsitraukia ir turistai iš užsienio.
„Nutarėme pasivaikščioti Santakoje ir smagiai praleisti laiką drauge. Kai pamatėme, kad kyšulyje upės nusekusios ir jame puikuojasi daugybė akmeninių skulptūrų, patys nutarėme keletą pastatyti. Tai labai nuotaikinga ir įdomi pramoga lauke“, – tikino kauniečiai tėvas ir duktė Stanislovas ir Gabija.
Studentai Ignas ir Klementina ieškojo kuo didesnių akmenų, iš jų vieną šalia kitos pastatė dvi tvirtas skulptūras, kurios simbolizuoja jų stiprią meilę.
Su dviem mažametėmis atžalomis į Santaką atvykusi jauna mama Sindija tvirtino, kad vaikams labai patinka rinkti akmenis ir juos dėlioti vieną ant kito. Tai skatina vaikus pažinti gamtą, natūralias medžiagas, kurti ir lavinti vaizduotę.
