Ši neįprasta, tik porą metų veikianti įstaiga, pasivadinusi edukaciniu bendruomenės centru, jau tapo vienu įdomiausių Antakalnio kultūros židinių. Čia vyksta koncertai ir įvairūs scenos bandymai, knygų pristatymai ir poezijos vakarai, paskaitos, mokymai ir kūrybinės dirbtuvės, forumai ir bendruomeninės šventės.
Įdomu, kad kone visas „Laboratorijos“ turtas yra suneštas bendruomenės žmonių arba įsirengtas savo pastangomis.
Štai buvusio ligoninės sąvartyno vietoje „Laboratorija“ užveisė edukacinį sodą, kuriame drąsiai eksperimentuojama ir dalijamasi žiniomis su bendruomene. Sodui praverčia sukonstruota lietaus vandens surinkimo sistema ir įsirengta kompostinė. O sodo reikia kavinei, kuri ne tik buria žmones, bet ir finansiškai išlaiko visą šį socialinį projektą. Kavinė naudoja ant pastato sumontuotų saulės modulių pašildytą vandenį. Netoliese įrengta tvari žaidimų aikštelė Antakalnio ir miesto vaikams.
Gyvenimas „Miesto laboratorijoje“ virte verda. „Nuo pat pradžių siekėme, kad „Miesto laboratorija“ taptų atvira erdve bendruomenės žmonių iniciatyvoms – nuo atviro mikrofono koncertų iki paskaitų apie eterinius aliejus, nuo literatūrinių vakarų iki daržininkystės dirbtuvių“, – aiškina projekto sumanytojos.
Tai penkios jaunos moterys (Agnė Gaisrė, Goda Sosnovskienė, Renata Sagatauskė, Gintarė Motiejūnaitė ir Austė Pranckutė), kurias suvienijo meilė gamtai, aplinką tausojančio gyvenimo būdo idėjos, bendruomeniškumas. Jos susipažino ir susidraugavo augindamos pomidorus „Antakalniečių darže“ – tai iki šiol gyvuojanti miesto daržininkystės iniciatyva Sapiegų parke.
Kokių tik iniciatyvų nepritraukia išradingas „Miesto laboratorijos“ kolektyvas. Štai ir šį ketvirtadienį prie jo organizuojamo pikniko spontaniškai sumanė prisišlieti unikalia paroda antakalnietis architektas Gintautas Tiškus.
Rugpjūčio 22 d. 18 val. „Miesto laboratorijoje“ jis pristatys 32 fotografijų rinkinį „Antakalnio darbininkų kolonija“. Architektas įamžino savo fotografijose išlikusius „pirmosios Neries jėgainės“ prie Turniškių darbininkams Antakalnyje pastatytus namus.
Šis kvartalas buvo suprojektuotas per maždaug pusmetį, tarp 1940 ir 1941 metų, su visa socialine infrastruktūra: mokykla, „liaudies namais“, prekybos objektu bei sporto kompleksu šalia Neries upės. Projektas nebuvo visas įgyvendintas – pastatyta namų prie Švyturio ir Žolyno bei Antakalnio gatvių.
1939-aisiais pradėta hidroelektrinės statyba karo metais buvo nutraukta ir vėliau nebeatnaujinta. Po karo pradėti griauti ir darbininkams statyti namukai, nes dygo daugiabučiai. Keli barakėliai anksčiau buvo ir dabartinės Antakalnio poliklinikos vietoje.
Šiandien, pasak G.Tiškaus, iš tos statybos namų likę 16. Jie rekonstruoti, bet turi autentiškų bruožų.
„Mano paroda nėra istorinis tyrimas, jos fotoobjektai nėra kultūros paveldas. Bet jie įdomūs kaip istorijos liudininkai. 5-ajame dešimtmetyje Antakalnyje buvo tik šie barakai. Ir tuoj jų nebeliks, – Antakalnis keičiasi ne dienomis, o valandomis. Yra daug įdomių dalykų, kurių žmonės nepastebi“, – kalbėjo G.Tiškus „lrytui.lt“.
Gali būti, kad „Antakalnio darbininkų kolonija“ – tik pradžia jo gražios iniciatyvos. Mėgstantis tyrinėti Vilnių architektas prisipažino turintis idėjų dar ne vienai fotoparodai.