„Gyvename ateities sąskaita, parduodami bilietai dengia ne dabartį, o praeities skolas“, – neseniai kalbėjo J.Sakalauskas Seimo kultūros komitete.
Pusantrų metų LNOBT vadovaujantis vyras paskelbė ir ultimatumą: teksią imtis radikalių priemonių, jeigu nebus patvirtintas Finansų ministerijai jo pateiktas trimečio finansavimo poreikis. Bus pristabdyta veikla, atsisakyta spektaklių, trumpinamas sezonas.
J.Sakalausko įsitikinimu, teatrui būtinas dvigubai didesnis biudžetas nei dabartinis – be 20 mln. eurų, LNOBT laivas neplauks. Dabar jo biudžetą sudaro 10 –11 mln eurų.
„Net nepatogu klausytis tokių dalykų“, – įvertino įpėdinio pareiškimus buvęs LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.
Jis priminė, kad net ekonominės krizės metais, 2009–2013-aisiais, kai LNOBT buvo nurėžti išties didžiuliai pinigai, nekilo minčių apie bankrotą.
„Niekada nesiskundėme: dirbome pagal turimą mastelį. Įtampos netrūko, bet ieškodavome išeičių su teatro finansininkais ir jas surasdavome. Per 15 metų pastatėme 70 premjerų – nė vienos nenukėlėme ir neatsisakėme, pasikvietėme daug žinomų vardų.
O dabar tiesiog pasakoma, kad nėra pinigų, ir taškas. Tai kur tie pinigai dėjosi? Ištaškyti, nes nebuvo jokios kontrolės? Buvo atleista daug žmonių, jiems sumokėtos didelės kompensacijos“, – svarstė G.Kėvišas.
Jį ypač papiktino įpėdinio užuomina apie praeities skolas.
„Visi skaičiai yra viešai prieinami. Kasmet buvo teikiamos teatro ataskaitos Kultūros ir Finansų ministerijoms. Prieš mano išėjimą atliktas ir teatro auditas. Kalbėti, kad LNOBT skolos susidarė praeityje, yra tiesiog amoralu“, – teigė G.Kėvišas.
Jis pridūrė, kad tam tikros skolos yra neišvengiamos dirbant sezonais, nes vasarą pajamų nebūna. Tačiau vėliau skolos išsilygina.
„Skolos nėra savaime blogas dalykas, jei žinai, kaip su jomis tvarkytis. Dabartinė teatro vadovybė, panašu, nežino. Sezono negalima trumpinti norint padengti skolas, kaip tik reikia gausinti spektaklių“, – dėstė G.Kėvišas.
J.Sakalauskui pradėjus reformuoti teatrą jį paliko daug patyrusių darbuotojų, tarp jų – generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai ir pavaduotojas, atsakingas už finansinius srautus bei viešuosius pirkimus, sekretorė-referentė, meninės veiklos planavimo vadovė, dvi teisininkės.
Žmonių administracijoje padaugėjo – tiek etatiniais, tiek pagal laikinas sutartis samdomais darbuotojais. Visų naujai priimtųjų atlyginimai yra kur kas didesni nei išėjusių. Be to, niekam nereikėjo dalyvauti konkursuose – net į departamentų vadovų pareigas, nors tai numato Lietuvos įstatymai ir deklaravo savo kadencijos pradžioje J.Sakalauskas.
Tačiau teatre iki šiol nėra žmogaus, atsakingo už finansinių srautų analizę, valdymą ir finansų strategiją. Tad gal neverta stebėtis, jog skolos auga: nuo 2017-ųjų išaugo daugiau kaip 400 tūkst. eurų ir šių metų pirmą ketvirtį siekė 763 tūkst. eurų.
Atrodo, kad Kultūros ministerija, pro didinamąjį stiklą stebėjui G.Kėvišo veiklą, naujai teatro vadovybei suteikė nežabotą veiksmų laisvę. Tad gal suras ir trūkstamus 10 milijonų?
