Jos tikslas – paskatinti jaunimą kūrybiniams sumanymams, ypač susijusiems su genialiojo dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio kūrybos pažinimu ir sklaida. Neatsitiktinai ir pirmosios dvi M.K.Čiurlionio stipendijos atiteko menininkams, kurie domisi menų sintezės idėjomis.
Padės atsiskleisti talentams
Net iš 23 pretendentų išrinkta VDA grafikos studijų programos magistrantė Viltė Žumbakytė mokėsi groti fortepijonu Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, o dabar naujų raiškos galimybių ieško, siedama muzikavimo bei vizualios kūrybos patirtis.
Grafikė žada panaudoti stipendiją darbams, kuriuose piešiniais ir garsais bandys perteikti lėtas būsenas kaip atsvarą išorinio pasaulio greičiui. Kūriniai bus pristatomi individualioje parodoje „Tekstūros“.
Kitas stipendininkas – bene labiausiai džiazo laimėjimais žinomas kompozitorius, trimitininkas ir klavišininkas Mantvydas Pranulis, dabar – skaitmeninių technologijų specializacijos antrakursis, kurs už stipendiją 12-kos dalių etnokosmologinį garsinį veiksmą „S’Anatomia / Ženklai“.
Jį įkvėpė M.K.Čiurlionio paveikslų ciklas „Zodiakas“. „Seniai domiuosi kosmosu, o pradėjęs domėtis M.K.Čiurlioniu, atradau šį jo ciklą, vaizduojantį Saulės judėjimą aplink Žemę. Bandau ir aš savo garsinio veiksmo operoje modernia dainuojamąja forma, vokaliniais etiudais, perteikti kiekvieną zodiaką, saulės judėjimą“, – pasakojo apie ciklo „S’Anatomia / Ženklai“ idėją Mantvydas.
Lakios fantazijos, universalus menininkas (jis spėjo išbandyti save ir aktorystėje) jau prieš kurį laiką pradėjo įgyvendinti sumanymą, o M.K.Čiurlionio stipendija jam tapo dar vienu kūrybos postūmiu.
Lobio vertė neaiški
„M.K.Čiurlionis – muzikos ir dailės šviesulys, kuriuo galime ir privalome remtis, o jo vardo stipendija – tai ne tik simbolinis dėmesio ženklas genijui“, – pabrėžė S.Valius.
Šio dailininko įsitikinimu, iki šiol mes dar nesugebėjome įvertinti M.K.Čiurlionio genijaus.
„Esame per arti jo, todėl nesuvokiame jo dydžio. Viena vertus, mums pasisekė, kad turime namuose, vienoje vietoje – M.K.Čiurlionio muziejuje Kaune, beveik visus jo darbus, mums nereikia jų ieškoti pasaulio muziejuose. Kita vertus, dėl to jis pats pasaulyje yra mažiau žinomas.
Esu girdėjęs iš garsių galerininkų, kad atsidūrę „Sothby“ ar „Christie“ aukcionuose M.K.Čiurlionio darbai galbūt ilgainiui prilygtų savo kaina Vincento van Gogho. Tada tikrai suprastume, kokį lobį turime. Kadangi šiuolaikinio meno rinkoje M.K.Čiurlionio kūrinių nėra, niekas nežino materialios jų vertės“, – svarstė M.K.Čiurlionio draugijos pirmininkas.
Turi didesnių užmojų
M.K.Čiurlionio stipendininkams per metus bus išmokėta po 5000 eurų. Juos skyrė Vasario 16-osios fondas. Stipendininkų kūrybos naujienas žadama skelbti M.K.Čiurlionio draugijos tinklapyje.
S.Valius vylėsi, kad iki 150-ojo M.K.Čiurlionio gimtadienio stipendininkų būrys prasiplės, nes norima įsteigti M.K.Čiurlionio stipendijas ir muzikos atlikėjui, muzikologui, taikomųjų menų atstovui bei menotyrininkui ar meno kritikui.
„Tai būtų svarus įnašas į M.K.Čiurlionio 150-mečio programą“, – neabejojo stipendijos iniciatorius.
