Kovo 22–28 d. Vilniaus Ramintojos bažnyčioje vyks unikalus renginys – „Nepertraukiamas Biblijos skaitymas“. Per vieną savaitę bus perskaitytas visas Biblijos tekstas nuo pradžios iki pabaigos. Jame dalyvaus apie 1200 skaitovų ir 300 savanorių.
Savo mintimis dalinasi ilgalaikiai šio renginio savanoriai Zita Dragūnaitė, Tomas Mačeliūnas, Šarūnė Jasiūnaitė–Zovienė ir Robertas Peteraitis.
Kas buvo svarbiausia organizuojant šį nepertraukiamą Biblijos skaitymą?
Zita Dragūnaitė: Per pirmąjį ilgalaikių savanorių susirinkimą Ramintojos bažnyčioje įsitraukiau į Biblijos skirstytojų grupę. Man patiko, kaip svečias (Norbert Exbrayat, suorganizavęs pirmąjį Nepertraukiamą Biblijos skaitymą Prancūzijoje – aut. past.) pasakojo, kad, norint suskirstyti Bibliją, reikės tekstą matuoti centimetrais, žymėti skaitinio pradžią ir pabaigą. Man tai pasirodė labai apčiuopiamas, tiesiog fiziškai pačiupinėjamas Dievo žodis.
Kadangi dalyvaus apie 1200 skaitovų ir kiekvienas gaus po 7 minutes skaitymui, tai reikėjo pažymėti, kur tas skaitymas prasidės, kur baigsis, ir šitaip suskirstyti visą Bibliją.
Tomas Mačeliūnas: Esu Biblijos skirstymo grupėje. Pasinaudodami prancūzų patirtimi pabandėme visa tai perkelti į lietuvišką Bibliją. Paskaitėme tam tikrus skyrius matuodami laiką, pamatėme, kiek žodžių, kiek spaudos ženklų perskaitome. Iš to padarėme išvadą, kad lietuviškai Biblijai reikės perskaityti apie 130 valandų.
Tai sudėtingas ir atsakingas darbas, bet džiaugiuosi fantastiška ilgalaikių savanorių komanda. Ji susirinko iš įvairiausių bažnyčių. Kai kurie dalyviai pamatė vieni kitus pirmą kartą gyvenime ir iškart pradėjo bendradarbiauti, dalintis idėjomis, apsiėmė įgyvendinti darbus. Niekas nepasakė: „Čia man per sunku, aš to nedarysiu.“ Kaip tik reikėjo žiūrėti, kad du žmonės nesiimtų to paties darbo.
Šiame renginyje kartu dalyvauja evangelikai, katalikai, stačiatikiai. Visi kartu organizuoja ir kartu skaitys. Manau, kad tai labai patinka Dievui, nes tikrai turime būti „viena“. Mums ne visuomet pavyksta būti „viena“ organizacine prasme, bet šį kartą esame „viena“, nes darome vieną darbą, turime vieną tikslą ir vieną viltį. Iš tiesų mūsų susirinkimai prasideda malda, ir nesvarbu, kas šitą maldą veda, bet meldžiamės visi drauge.
Nusprendžiau prisidėti prie šio renginio, nes jis atrodo unikalus, įdomus. Tai nuostabi galimybė pasiekti žmones, priminti jiems apie Biblijos svarbą. Netgi pademonstruoti, kad Biblija ne šiaip sau puošmena lentynoje, bet knyga, kurią galima skaityti, suprasti, vadovautis. Labai tikiuosi, kad apie šį renginį sužinos kuo daugiau žmonių, net tie, kurie iki šiol neapsilankė jokioje bažnyčioje. Galbūt tai bus pirmas žingsnis Dievo žodžio link.
Šarūnė Jasiūnaitė–Zovienė: Esu atsakinga už registraciją ir skaitovų surinkimą. Dalyvavau daugelyje renginių, bet tai, kad Biblija skaitoma nuo pradžios iki galo – man nauja. Kai gavau pasiūlymą dalyvauti, labai labai norėjau prisidėti prie šio renginio. Net nekėliau klausimų. Nusprendžiau spontaniškai ir su džiaugsmu. Dabar matau, kad daug vargų kyla ruošiantis, bet viskas atsiremia į pradinį džiaugsmą.
Studijavau teologiją, tad Biblija visada buvo pagrindinė knyga ant mano stalo. Dabar daug bendradarbiauju rašydama homilijas, Biblijos apmąstymus. Tai mano gyvenimo dalis. Prisidėti prie tokio renginio atrodo privaloma, tarsi būtina.
Robertas Peteraitis: Esu atsakingas už registraciją, daugiau jos techninę dalį. Man svarbu, kad viskas veiktų, žmonės galėtų užsiregistruoti norimu laiku ir gautų tą patvirtinančius pranešimus.
Nepertraukiamas Biblijos skaitymas man atrodo labai graži krikščionių vienybės šventė, kurios centre yra Biblija. Aš manau, kad tai labai prasminga. Biblija yra tai, kas mus visus vienija, ir dėl to visi sutariam. Kad savo tikėjimą remiam raštu, kuris liudija apie Jėzų.
Tai be galo svarbūs tikėjimo dalykai. Kartu švenčiame Bibliją ir kartu pagal Jėzaus nurodymą parodom savo vienybę. Gal mūsų teologija skiriasi, bet svarbiausia yra Biblija.
O ką jums reiškia skaityti Bibliją?
Zita Dragūnaitė: Visos Biblijos dar nesu perskaičiusi. Po vienų rekolekcijų esu pradėjusi ir visus metus skaičiau, bet dar nepabaigiau. Skaitydama patyriau, kad Dievas veikia įvairiausiais momentais.
Biblija man reiškia didesnį Dievo veikimo gyvenime pažinimą. Skaitydama atrandu, kaip Jis veikia pasaulį, žmones ir kartu mano gyvenimą. Supratau, kad viskas vyksta Dievo valioje. Net jei ir neįvyksta tai, ko lauki ar prašai, vis tiek viskas kyla iš Dievo.
Tomas Mačeliūnas: Iš pradžių pradedi skaityti, kaip ir daugelį kitų tekstų, bet labai greitai pajunti, kad šis tekstas kalba su tavimi. Jis yra kaip draugas, vadovas, kuriame tiek daug atsiskleidžia. Gali įsitraukti į Biblijos skaitymą ir pajusti, kad tikrai esi kitame pasaulyje, toje tikrovėje, kuri yra tikresnė už dabartinę. Gali jausti ir gėrėtis ta išmintimi.
Mano įtikėjimo momentas buvo tuo metu, kai pirmą kartą gyvenime skaičiau Evangeliją pagal Matą. Skaitydamas įsimylėjau tą Jėzų, labai gailėjau, kai Jis buvo išduotas, nukryžiuotas ir nepaprastai apsidžiaugiau perskaitęs, kad Jis yra prisikėlęs, gyvas.
Mane palietė ta mintis, kad Jis yra čia ir dabar, turi atsakymus į visus klausimus. Jis turi galią įveikti visas mano problemas, pakankamai malonės, kad atleistų visus mano trūkumus. Visa tai aš sužinojau iš Biblijos.
Šarūnė Jasiūnaitė–Zovienė: Mano pirmosios studijos vyko pas pranciškonus, šv. Pranciškus turėjo vienintelę knygą – Bibliją. Aš esu šitaip išugdyta, kad ši knyga išliks mano gyvenimo vadovu, gairėmis, niekada neišsemiamais apmąstymais. Man tai gyvenimo knyga.
Aš skaitau daug ir kitų knygų, bet savo kritiniais gyvenimo momentais visada grįžtu prie Biblijos. Tai mano gyvenimo gairių knyga skausme, džiaugsme, ieškant paguodos, kelio. Kai nebeturi ką kitam žmogui pasakyti, tiesiog cituoji Bibliją.
Aš esu įsitikinusi, kad Dievas kalba man per Bibliją. Per teologijos studijas esu gavusi laisvę tą žodį mokėti prisitaikyti savo gyvenime. Esu savanoriavusi Indijoje. Nesivežiau nei vienos knygos, bet nuolat ten skaičiau Bibliją būdama tarp žmonių.
Robertas Peteraitis: Tai Knygų knyga. Ji yra daugelio teologinių knygų pagrindas. Tai pirminis Dievo apreiškimo šaltinis. Aš, kaip programuotojas mėgėjas, susidūręs su programos problemomis ir nežinodamas, kaip jas išspręsti, grįžtu prie šaltinio – dokumentacijos. Lygiai taip pat ir yra su Biblija. Kai joks teologas nebeatsako į klausimus, grįžti prie pirminio šaltinio – Biblijos.
Ką nepertraukiamo Biblijos skaitymo renginys gali duoti šiuolaikiniam žmogui?
Zita Dragūnaitė: Abejoju, ar šiandien rastum žmogų, kuris nežinotų, kad Biblija yra. Svarbu žinoti, kad Biblija yra skaitoma. Įsivaizduoju, kad tas skaitymas bus kaip meditacija, gyvas pokalbis su Dievu.
Galiausiai šis renginys bus geras būdas, kaip surasti tą Dievą, kur Jo ieškoti: gyvenimo kančiose, išgyvenimuose ar tiesiog atsivertus Bibliją. Nebūtinai Dievą atrasti gali kataklizmuose, bet gali pradėti Jo ieškoti nuo Biblijos.
Tomas Mačeliūnas: Šios dienos žmogui jis padėtų suvokti tikresnę tikrovę. Dažnai einam viena kryptimi siaurame tunelyje, užsidarę savo šeimose, darbuose, net pramogose, užsivėrę savyje.
Šiuolaikiniam žmogui svarbu atpažinti ir šalia jo esančius kitus žmones bei Dievą. Tikiu, kad Biblijos skaitymas padės pamatyti kitą tikrovę.
Robertas Peteraitis: Nebūtinai šis renginys turi turėti utilitarinę svarbą, kad kažką perskaitę daugiau nuveiksim dėl Lietuvos. Tai daugiau simbolinė šventė. Biblijoje yra daug švenčių. Dievas liepė švęsti įvairius dalykus, įvairias pergales, nutikimus. Manau, kad prasminga kartais švęsti. Nebūtina ieškoti praktinės naudos, galima tiesiog atkreipti žmonių dėmesį į Bibliją.
Šarūnė Jasiūnaitė–Zovienė: Man šis renginys yra tikrasis ekumenizmas. Tarp politikavimų, pykčių, skirtingumų yra kažkas bendra ir tada mes švenčiam. Tai būtina paliudyti Lietuvai ir pasauliui.
Kovo 22–28 d. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje vyks renginys – „Nepertraukiamas Biblijos skaitymas“.
