Dabartiniam Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriui A.Gelūnui japonų ordinas skirtas už nuopelnus stiprinant Japonijos ir Lietuvos ryšius kultūros ir meno srityje, skatinant parlamentinius abiejų šalių mainus.
A.Gelūnas anksčiau dirbo Lietuvos Respublikos kultūros ministru, Lietuvos ambasadoriumi nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO, Seimo tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės pirmininko pavaduotoju.
Anot Japonijos vyriausybės atstovų, A.Gelūnas Japonijai nusipelnė įvairiais savo karjeros etapais. Būdamas kultūros ministru skatino kultūrinius mainus tarp Japonijos ir Lietuvos.
2012 m. lapkričio mėn. jis dalyvavo Kiote vykusioje UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos 40-osioms metinėms paminėti skirtoje baigiamojoje konferencijoje. Kaip vienintelis ten dalyvavęs kultūros ministras, A.Gelūnas, dalyvaudamas diskusijose stipriai prisidėjo prie Japonijos aktyvaus tarptautinio vaidmens saugant kultūrinį ir gamtos paveldą žinomumo didinimo pasaulyje.
A.Gelūnas taip pat rėmė lietuvių dalyvavimą Japonijoje vykusiame architektūros forume ir chorų konkurse, tuo skatindamas abiejų šalių mainus architektūros bei iki pat šiol sėkmingai besitęsiančių chorinių mainų srityse.
Kaip LR Seimo tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės pirmininko pavaduotojas, A.Gelūnas dalyvavo stiprinant dvišalius Lietuvos ir Japonijos ryšius: skatino glaudų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Japonijos parlamentarų, palaikė su Japonijos kultūra susijusias projektus, rėmė Japonijos kandidatūrą dėl „Osaka EXPO“.
Eidamas Lietuvos ambasadoriaus nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO pareigas A.Gelūnas rėmė pasiūlymą įtraukti su diplomato Chiune Sugiharos išduotomis vizomis susijusius dokumentus į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Nors šios idėjos ir nepavyko įgyvendinti, A.Gelūnas akcentavo šių dokumentų didelę svarbą perteikiant Ch.Sugiharos humanistinius nuopelnus ateities kartoms.
Be to, A.Gelūnas daugelį metų Vilniaus dailės akademijoje dėstė tapybą, paremtą japonų kaligrafijos ir tapybos tušu technikomis, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos studentams dėstė japonų filosofiją, įskaitant budizmą ir šintoizmą, taip pat dėstė Japonijos meno istoriją Vilniaus universitete.
