Artėjant Kauno miesto gimtadieniui viešojoje erdvėje kilo nepasitenkinimas. Menininkas V.Jakas socialiniame tinkle pasipiktino, kad šiemet Kauno dienos renginių metu Laisvės alėjoje ir senamiestyje restoranų ir kavinių atstovai kviečiami išnešti stalus su baltomis staltiesėmis, tai daryti savo kiemuose raginami ir kauniečiai.
Tokiu pat principu ir pasitelkus tokius pat atributus – stalus, staltieses Kaune, Laisvės alėjoje, trejus metus pavasarį vykdavo ir Kiemų šventė, kurios idėjos autorius buvo V.Jakas.
Menininkas laiške reiškė nepasitenkinimą, kad savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nederino su juo ir jo rengtos Kiemų šventės partneriais savo planų, pasisavino jo sumanytą atributiką.
Kadangi miesto gimtadienis bus komercializuotas, tai esą iškraipys V.Jako sumanytos Kiemų šventės idėją, nes ji skirta kaimynams susitikti ir bendrauti. Menininkas tvirtino, kad buvo tik informuotas apie miesto gimtadienio koncepciją. V.Jakas teigė, kad pasisavinta jo intelektinė nuosavybė
Likus porai dienų iki šį savaitgalį švenčiamo Kauno gimtadienio V.Jakas staiga pakeitė nuomonę ir pareiškė, jog jau neprieštarauja, kad šventės metu pagrindinėje miesto gatvėje bei namų kiemuose gyventojai susėstų prie stalų. Ar tikrai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pasielgė neetiškai?
– Viešojoje erdvėje pasirodė V.Jako ir jį palaikančių kauniečių pareiškimų, kad „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ komanda nederino savo sumanytos miesto gimtadienio koncepcijos, kuri primena V.Jako rengtą Kiemų šventę. Kodėl taip nutiko? – „Laikinoji sostinė“ paklausė viešosios įstaigos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės.
– Šiemet miesto gimtadienį savivaldybė patikėjo koordinuoti mūsų komandai. Kadangi masinių renginių dėl karantino vykti negali, tiek miesto gimtadienis, tiek Kiemų šventė, inicijuota Kiemo galerijos ir menininko Vytenio Jako, vykti negali.
Kaunas 2022 komanda karantino metu įgyvendino unikalų projektą „Kultūra į kiemus“, kurio pavyzdžiu šiemet organizuojamas ir miesto gimtadienis, tik didesniu masteliu: kartu su daugiau nei 30 kultūros organizacijų pasiūlėme kultūros programas Kauno mikrorajonų kiemams.
Miesto centre esantys restoranai išreiškė norą sukurti šventišką atmosferą sujungdami stalų grandine Laivės alėją ir senamiestį. Taip ir kauniečiai jausis šventiškiau, ir bus proga restoranų verslui susigrąžinti savo klientus.
– Bet ar Kiemų šventės atributų naudojimas miesto gimtadienio šventėje nėra menininko intelektinės nuosavybės vagystė?
– Kiemų šventės, kurios rengiamos tarptautinės Kaimynų dienos proga, pasaulyje vyksta jau tris dešimtmečius. Taip pat ir daugybė šventinių vakarienių miesto gatvėse yra žinoma visame pasaulyje ir Europoje. Tai nėra kokia nors asmeninė vieno menininko idėja, todėl nemanau, kad iš Vytenio Jako reikėjo gauti leidimą miesto gimtadieniui rengti.
Tačiau menininkui apie karantininio Kauno gimtadienio planuojams formas pranešėme. Manau, kad organizuojant renginį neįmanoma galvoti apie tai, kas ką ir kada yra sumanęs, ar dėl kiekvienos detalės klausti tų asmenų leidimo.
Pavyzdžiui, tekstilininkė Jolanta Šmidtienė per tarptautines Hanza dienas 2011 metais organizavo vakarienę Rotušės aikštėje. Ji neturi kokių nors pretenzijų, kad su ja kas nors derintų šių metų miesto gimtadienio su šventine vakariene scenarijų.
Tikrai nepasisavinome menininko intelektinės nuosavybės. Kiemų šventė po karantino sugrįš su jai būdingomis apraiškomis – suneštinėmis vaišėmis.
– Kodėl, jūsų nuomone, tada kilo tokia pasipiktinimo banga? Gal tik bandote apginti savo komandą, kuri pasielgė nederamai?
– Pasipiktinimą inicijavo ne pats menininkas, o skandalu suinteresuota žiniasklaidos priemonė, painiodama dvi skirtingas šventes – Kauno gimtadienį ir Kiemų šventę.
Kiemų šventės iniciatorius Vytenis Jakas šventę pirmiausia pradėjo rengti savo įkurtos Kiemo galerijos namų apsuptyje.
O nuo pat pirmo didelio išėjimo iš jų kiemo į Laisvės alėjoje 2017-ais, Kaunas 2022 buvo vienas iš renginio partnerių (šalia Kauno centro būsto ir kitų partnerių), atliko daug organizacinių ir programos darbų. Juk vienas menininkas to padaryti nebūtų pajėgęs.
Po mūsų įstaigą juodinančio reportažo, menininkas pokalbyje su mumis apgailestavo, kad netiksliai pateikiant duomenis kiršinama kultūros bendruomenė, iki šiol dirbusi sklandžiai kartu.
– Ar ir toliau bendradarbiausite su V.Jaku?
– Jeigu menininkas ir toliau turės užsidegimo vystyti Kiemų šventę (tarpautinės kaimynų dienos šventimą Laisvės alėjoje), ir norės partneriauti su Europos kultūros sostine – palaikysime šią iniciatyvą, nes tikime, jog ji jau tapo unikalia miesto bendruomeniškumo švente.
