Šių metų naujovė – galimybė žiūrovams dalį programos filmų išvysti ir virtualioje „Scanoramos“ kino platformoje. Programoje – tradiciškai, per 100 rinktinių filmų iš žymiausių Europos kino festivalių, leidžiančių geriau pažinti save pačius ir mus supantį pasaulį.
„Šių metų „Scanorama“ vyks išskirtinėmis sąlygomis, kurias mums diktuoja pandemija. Nepaisydami to, ryžtamės drąsiam žingsniui derinti galimybę rodyti filmus kino teatruose, o dalį programos perkelti į internetinę erdvę.
Mus įkvėpė sėkmingas San Sebastiano festivalio pavyzdys, kai šalyje, kuri itin skaudžiai nukentėjo nuo COVID-19 siautėjimo, buvo pasirinktas natūralus ir visų pasiilgtas įprastas filmų rodymo kino teatre variantas. Festivalis triumfavo, priėmęs apgalvotus, bet atsargius sprendimus ir po didžiųjų festivalių tylos žengęs tokį žingsnį“, – pristatydama festivalio programą kalbėjo „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Pasak festivalio rengėjų, pagrindinis siekis šiemet – pasirūpinti žiūrovų saugumu ir patogumu išlaikant festivalio kokybei bei renginių įvairovei.
„Scanoramos“ kino platforma festivalio filmus šiemet padės išvysti tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių negalės apsilankyti kino teatruose. Ji buvo sukurta bendradarbiaujant su „Shift72“ – šių metų Kanų kino mugės partneriais, vienais šio segmento lyderių – ir viso festivalio metu žiūrovams bus prieinama adresu kinas.scanorama.lt.
Jau dabar „Scanoramos“ interneto svetainėje pateiktoje festivalio filmų programoje galima pasižiūrėti, kurie filmai bus rodomi tik kino salėse, o kuriuos bus galima išvysti ir (arba) tik virtualioje aplinkoje – šalia kiekvieno filmo pateikti atitinkami raktažodžiai. Filmus platformoje bus galima žiūrėti bet kuriuo metu visą festivalio laikotarpį“, – apie festivalio naujoves pasakojo programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskis.
Pasak „Scanoramos“ atstovo, šiemet kuriamos naujovės nebūtų įgyvendintos be septintus metus iš eilės puoselėjamos draugystės su bendrove „If“, daug prisidėjusios, kad kokybiškais kino kūriniais žiūrovai galėtų mėgautis be papildomos įtampos ir saugiai, pasirinktu formatu.
Vilniuje kino teatrų sąrašas šiemet bus dar platesnis – be „Forum Cinemas Vingis“, filmai bus prieinami ir kino teatruose „Pasaka“ (Senamiestyje ir Paupyje), „Skalvija“, „Kino Deli“. Niekur nedings ir filmus bei jų sukūrimo kontekstus aptariantys pristatymai – festivalis ir pandemijos sąlygomis turi likti festivaliu.
Kvies žvelgti į save
Vienas pagrindinių šių metų „Scanoramos“ filmų-nokautų – Kanams paruoštas bei virtualiai pristatytas vokiečių režisieriaus Oskaro Roehlerio „Enfant Terrible“. Tai vokiečių provokatoriui Raineriui Werneriui Fassbinderiui skirtas biografinis filmas. Siautulingas talentas, radikalios pažiūros, provokatyvus savęs afišavimas ir nepasotinamas meilės troškimas pavertė jį žmogumi, draskomu nenutildomo vidinio riksmo, – vienu ryškiausių ir kontroversiškiausių savo laikotarpio enfant terrible.
Pandemijos sąlygomis nemažai didžiausią pripažinimą pelniusių kino kūrėjų nusprendė savo naujausius kūrinius pasaugoti geresniems laikams, tad jų vietas Europos kino festivaliuose šiemet užėmė drąsesni ir įžūlesni kino naujokai.
Toks yra net virtualiuose Kanuose kritikus pavergęs švedo Magnuso von Horno Lenkijoje sukurtas ir šių metų „Scanoramą“ atidarysiantis filmas „Prakaituok!“. Energinga socialinių tinklų kuriamą bendrystės iliuziją demaskuojanti gražuolės kūno rengybos trenerės Silvijos vienatvės ir dvasinio sąstingio drama, kurioje režisierius ieško atsakymo į šiandien itin aktualų klausimą „Kam reikia draugų, jeigu turi 600 000 sekėjų?“
Ryškus naujas balsas – filmas „Pradžia“ (rež. Dea Kulumbegašvili). Suplanuotas parodyti Kanuose, bet žiūrovų akis išvydęs tik San Sebastiane, šis filmas sušlavė apdovanojimus bene visose svarbiausiose festivalio kategorijose.
Panašiai, kaip ir „Prakaituok“ protagonistė, šio filmo pagrindinė veikėja išgyvena vienatvę bendruomenėje, kuri, atrodytų, kaip tik turėtų telkti.
Bus ir provokacijų. Sunkiai suvirškinamo ir aktyviai visame pasaulyje kritikuojamo „DAU“ projekto dalis „DAU. Nataša“ leis patiems nuspręsti, ar šį Iljos Chržanovsio megalomanijos vaisių dera vadinti menu, ar žmonių teisių pažeidimu.
Kino ekranuose – pripažinti kino meistrai
18-ajame festivalyje tradiciškai išvysime ir žinomiausių bei laukiamiausių kino kūrėjų vardus. Jaudinančio žmogiškumo kupinų filmų mėgėjai bus kviečiami susipažinti su magiškąją „Undine“ – iš Berlyno kino festivalio į Lietuvą vėl linkėjimus atsiųs Christianas Petzoldas, kurio „Tranzitas“ prieš dvejus metus atvėrė „Scanoramą“.
Programoje „Naujienos iš Šiaurės“ žiūrovams bus pristatyti rinktiniai naujausi skandinavų filmai. Vienas jų – lietuviams puikiai pažįstamo režisieriaus Thomaso Vinterbergo energinga drama „Dar po vieną“.
Agnieszkos Holland fimas „Šarlatanas“ nukels į netolimus laikus, kai mirtis už įsitikinimus buvo ne retorine figūra, bet šiurpi realybė, o pernai anapilin iškeliavusio žymaus islandų kompozitoriaus Jóhanno Jóhannssono mokslinės fantastikos filmas „Paskutinieji ir pirmieji žmonės“ kreipsis į žiūrovus ateities žmonių vardu ir permąstys žmonijos laimėjimus bei ydas.
Dar vieną priežastį apsilankyti kino salėse suteiks didžiojo siurrealisto Luiso Buñuelio 120-mečiui paminėti skirta 7 filmų retrospektyva, kuri bus rodoma tik didžiuosiuose ekranuose.
Lietuvių premjeros ir konkursinė trumpametražių filmų programa
„Scanoramoje“ tradiciškai bus pristatyti ir naujausi lietuvių kino darbai. Tai – keturi dokumentiniai kūriniai: Lino Mikutos „Romano vaikystė“, Pepe Andreu ir Rafael Molés „Omarų sriuba“, Jokūbo Viliaus Tūro „Šventasis Laikas“ bei Jurgio Matulevičiaus ir Pauliaus Aničo „Auksinis flakonas“.
Viena laukiamiausių šių metų lietuviškų premjerų – Jurgio Matulevičiaus vaidybinis filmas „Izaokas“, nominuotas Europos kino apdovanojimui kategorijoje „Europos atradimas“.
Jauniausių kūrėjų pasiekimus tradiciškai apžvelgs traptautinė konkursinė trumpametražių filmų programa „Naujasis Baltijos kinas“. Programoje – 18 konkursantų, 4 iš jų – lietuviai, varžysis dėl festivalio įsteigtų piniginių prizų, kuriuos šiemet virtualiai įteiks tarptautinė žiuri.
Programos „Atvira Lietuvos kino istorija“ dalis šiemet bus skiriama Vytautui Žalakevičiui atminti – žiūrovai išvys trijų šiam režisieriui ir lietuvių kinui svarbių filmų retrospektyvą.
Taip pat su jubiliejumi bus pasveikintas ir Juozas Budraitis – šia proga iš užmaršties buvo ištrauktas ir specialiai tai progai suskaitmenintas čekų režisieriaus Jano Schmidto filmas „Lanfiero kolonija“, kurį pamatęs aktoriumi susidomėjo ir italų meistras Michelangelo Antonioni.
Pažintys su kino virtuve
Pandemijos ribojimai užkirto kelius svečiams, todėl „Scanoramos“ industrinis renginys persikels į virtualią erdvę. „Scanoramos krypčių“ renginiai kino profesionalus ir pradedančiuosius nemokamai semtis vertingų žinių kvies „Zoom“ platformoje – teorinės diskusijos bus jungiamos su praktiniais patarimais ir profesinių įgūdžių ugdymu, ypač didelį dėmesį skiriant šiandienos kino industrijos aktualijoms.
Dviejų dalių scenarijaus rašymo dirbtuvėse scenaristė ir prodiuserė iš Izraelio Ruth Lev Ari pasidalys šiuo metu rašomos knygos apie scenarijaus vystymą svarbiausiomis įžvalgomis. Auditorijos dizaino specialistas Paulas Riethas iš Vokietijos atskleis, kaip galima nuo pat filmo kūrimo proceso pradžios auditoriją įtraukti į bendrą darbą. Profesionalūs prodiuseriai turės galimybę iš anksto pateikti savo projektų aprašus ir gauti asmeninę internetinę Paulo konsultaciją.
Lietuvių animacijos kūrėjai „Moetion Films“ vadovės Moe Honan paskaitoje turės galimybę detaliau susipažinti su animacijos prodiusavimu ir sklaida.
Dokumentinio kino režisierė bei prodiuserė Giedrė Žickytė kartu su jaunosios kartos režisiere Marija Stonyte pakvies į diskusiją, kurioje atskleis produktyvaus režisieriaus ir prodiuserio bendradarbiavimo paslaptis, o neformalios grupės „Moterys Lietuvos kino ir TV industrijoje“ (WIFT LT) diskusijoje ir dirbtuvėse su kino rinkos stratege iš Austrijos Marika Kozlovska bus nagrinėjama tarptautinė kino mugių rinka ir galimybės lietuvių kūrėjams COVID-19 kontekste.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–15 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
