Performansas ant sienos
Šeštadienį senamiestyje susirinkę žiūrovai po ilgos pertraukos vėl džiaugėsi galimybe priglusti prie meno – ne uždarose patalpose, o po atviru dangumi. Šalia Baroti galerijos Aukštosios gatvėje, ant fachverkinio pastato sienos prietemoje parodytas klaipėdiečio B. Šarkos vaizdo performansas „Moksha Menora Memora“.
„Palydėdami 2020-uosius pristatėme menininkų Rolando Rastausko, Remigijaus Treigio ir B.Šarkos vaizdo projektą “Pamąstymai, pamatymai, parodymai“, o dabar – kitas. Pandemija pristabdė kultūros įstaigų veiklą, bet, tikimės, neilgam – suvaldžius pandemijos virusą, kultūros sąstingio ledai sutrupės, vėl gyvensime kaip anksčiau“, – pristatydama B.Šarkos kūrybą vylėsi galerijos vadovė Andželika Baroti.
Sušvelninus karantino sąlygas dailės galerijos, menininkai jau gali organizuoti renginius lauko erdvėse. Filmuotą performansą gatvėje stebėję žiūrovai laikėsi visų saugumo reikalavimų – nesitelkė grupelėmis, veidus buvo pridengę apsaugos kaukėmis. Kai kurie net nelipo iš automobilių – žiūrėjo per langus.
Atnaujintos uostamiesčio meno galerijos veiklos pradžią paženklinęs performansas tą vakarą buvo parodytas du kartus. Jis yra viešinamas socialiniuose tinkluose ir Baroti galerijos Facebook paskyroje.
Pašventino ežero gelmes
Teatro magu, burtininku, o kartais net ir raganiumi tituluojamas menininkas B. Šarka vėl nustebino publiką. Kūrėją, išgarsėjusį kvapą gniaužiančiais performansais su neįprastais muzikos instrumentai, šviesos ir ugnies liepsnomis, fejerverkais, šįkart patraukė kita gamtos stichija – vanduo, tiesa, suledėjęs.
Performansas surengtas žiemą, ant užšalusio ežero šalia menininko sodybos kaime. B.Šarka su savo manta per sniegu padengtą ledo plynę pėdino pusnuogis, strėnas persijuosęs tik menka drobule.
Ledas jau buvo sutvirtėjęs. B.Šarka kirviu iškapojo eketę, ilgakočiu sietu išgraibė paviršiuje plūduriuojančius ledokšnius, barstė į eketę pelenus. Prieš tai burtažodžiais užkalbėjo aplinką - sniegą, eketę, vandenį.
Pašventinęs mįslingo ritualinio vyksmo areną B.Šarka lediniame vandenyje skalbė atsineštą žlugtą, daužė juo eketės pakraščius. Paskui nusimetė ploną drobulę ir visiškai nuogas leidosi šokti ant ledo.
Šokinėjo ant aplink eketę
Nuogalius aplink eketę suko ratelius pirmyn ir atgal. Tarsi šamanas, daužydamas metalinį dubenėlį, paniro į transo gelmes – kimiu gomuriniu balsu skleidė eskimų dainas primenančius melodijas.
Pastangos užmegzti ryšius su vandenų pasauliu irgi priminė ritualinį veiksmą: nuvyniotą nuo kaklo ilgą valą su svarmeniu B.Šarka panardino į eketę ne tam, kad gaudytų po ledu nardančias žuvis.
Siautulingas šokis ant ledo žiūrovams sukėlė įvairių minčių. Daugelis stebėjosi, kaip žiemos viduryje, spiginant šalčiui, šitaip apsinuoginęs aktorius galėjo ištverti ant ledo net pusvalandį.
Pats B.Šarka į kalbas nesileido, tačiau Klaipėdos kultūros bendruomenės vadovas Tomas Kiauka viską žinojo: „Benas įsivaizdavo, kad jį šildo ant bambos rusenanti žarija. Stipri įtaiga žmogui padeda nesušalti“.
Nutrūkę ryšiai su gamta
Jokių stebuklų lyg ir nėra, aktorius pasinaudojo senuoju Tibeto vienuolių maldininkų metodu: žiemą budistai, medituoja kalnuose apsisiautę šlapiomis paklodėmis, kol jas išdžiovina kūno skleidžiama šiluma.
Vienuolių paslaptis tikriausiai jau žino visi į Everestą žvelgiantys alpinistai, tačiau teorija – sausa šaka. Ne vienas narsuolis, kopdamas į šią aukščiausią pasaulio viršukalnę, sužvarbo, kai kurie – mirtinai sušalo.
Pats B. Šarka savo kūno ir dvasios galių nesureikšmina: „Mūsų protėviai išgyvendavo kur kas atšiauresnėmis sąlygomis. Todėl, kad gerbė ir dievino gamtos jėgas – buvo susilieję su žeme, medžiais, kalnais, vandenimis. Civilizacijos pažanga išlepino žmoniją, mes dabar matome tik save ir nieko daugiau“.
Kai negalvoji, viskas aišku
Aktorius neslepia, jog jį vilioja plika akimi neregimas chtoninis pasaulis – tai, kas slypi po žeme, po vandeniu: „Matydami tik šlamančias medžių lajas žmonės nesuvokia, kad tai – vienmatė tikrovė. Medis savo šaknimis įsikibęs į kitą pasaulį – su mikroorganizmais, sliekais, kurmiais, kurie jam padeda išgyventi“.
Kodėl modernaus pasaulio žmonės prarado ryšį su daugialypėmis gamtos apraiškomis, B. Šarka ir pats nežino: „Kai negalvoji, viskas atrodo aišku, kaip ant delno, o pradėjus galvoti – aiškumas išnyksta“.
B. Šarkos talento gerbėjai, manantys, kad jis yra kažkoks visas pasaulio paslaptis perpratęs guru, galintis bendrauti su visomis gamtos stichijomis, ko gero, regi tik įsivaizduojamą vaizdą.
„Tai, ką rodau, mėginu perteikti žiūrovams, tėra įvairių tautų ir civilizacijų, religinių sistemų patyrimas, užmarštin nugrimzdusios senosios egzistencinės praktikos, pagrįstos archetipiniais pasaulio sąrangos, santykių su gamta vaizdiniais“, – pasakojo karščio ir šalčio nebijantis teatro magijos kūrėjas.
