Valstybės operacijų vadovo sprendimu muziejai, galerijos ir kitos ekspozicinės erdvės nuo kovo 15 dienos vėl gali priimti lankytojus. Pagaliau iškovoję teisę atverti duris svarbiausi Vilniaus muziejai pasiūlė lankytojams visą puokštę išskirtinių parodų.
Tačiau bent vidury savaitės žmonių sostinės muziejuose buvo tikrai nedaug. Nenusidriekė prie jų durų kultūros aistruolių eilės kaip atidarytose parduotuvėse ar prekybos centruose. Bet akivaizdu, kad kai kurie pasiilgo parodų, nes jau atidarymo dienos rytą dauguma muziejų ir galerijų sulaukė pirmųjų lankytojų.
Pirmasis Vilniuje buvo atidarytas Gedimino pilies bokštas. Pasižvalgyti iš aukštybių į miestą buvo galima jau pirmadienį.
Nuo antradienio galima užsukti į Naująjį arsenalą, o nuo trečiadienio – į Kazio Varnelio namus-muziejų. Kitus devynis padalinius muziejus atvers pamažu, užtikrindamas saugų lankymąsi ir pasiūlydamas naujų parodų.
Antradienį pirmųjų lankytojų sulaukė ir Valdovų rūmų bei Bažnytinio paveldo muziejai, o Dailės muziejus atvėrė dar ne visas, o tik pačias įdomiausias parodas.
Kariai – drąsiausi
Smagu, kad, nepaisydamas karantino sukeltų sunkumų, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai neplanuoja trumpinti darbo laiko ar branginti bilietų.
„Valdovų rūmų muziejus turi erdvius ekspozicinius plotus ir reikalingą saugią infrastruktūrą, lengvai identifikuojamus liečiamus paviršius, kuriuos reikia dezinfekuoti, ir mikroklimatui palaikyti įrengtą oro ventiliavimo ir filtravimo sistemą su patikimais filtrais“, – nerimaujančius dėl saugumo ramino muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.
Drąsiausi pasirodė Lietuvos kariūnai. Jau pirmąją muziejaus darbo dieną nemažai jų užsuko pasižiūrėti tarptautinės parodos „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“.
Joje rodomas įspūdingas skaičius – daugiau nei pusė tūkstančio – unikalių eksponatų iš devynių Lietuvos, Baltarusijos, Estijos, Vokietijos, Italijos muziejų ir kitų institucijų.
Paroda pristato lietuvių karinės kultūros paveldą ir karinį elitą, prisidėjusį prie senosios Lietuvos valstybės kūrimosi ir stiprėjimo.
Pirmoji apsilankė pediatrė
Kita didelio pirmųjų lankytojų dėmesio sulaukusi ekspozicija – Valdovų rūmams neatlygintinai saugoti ir eksponuoti perduota 23 paveikslų galerija, kurią sudaro garsių XIV–XVII a. Italijos dailininkų tapybos darbai. Tai ypač vertinga žinomo pramonininko ir kultūros rėmėjo dr. Prano Kiznio dovana.
Antradienį muziejus sulaukė 124, o trečiadienį – 130 lankytojų. Tarp jų nemažai šeimų, buvo ir senjorų. Muziejaus darbuotojai džiaugėsi, kad žmonės sugrįžta pas juos gerokai aktyviau nei po pirmojo karantino.
Šeimos ir nedidelės grupelės pasinaudojo proga užsisakyti ir gerokai atpigusias ekskursijas su gidais.
Simboliška, kad pandemijos metu pati pirmoji į duris atvėrusius rūmus užsuko vilnietė, buvusi gydytoja pediatrė Teresa Čepukėnienė. Jai skirta nemokama ekskursija, padovanoti parodų katalogai. Gydytoja atėjo pasimėgauti naująja dr. P.Kiznio paveikslų galerija. Prieš tai perskaitė visą informaciją, pasižiūrėjo virtualiai, tačiau, pasak jos, pamatyti viską gyvai gerokai įdomiau.
Traukia ne tik bokštas
Nors didesnio žmonių antplūdžio muziejininkai laukia savaitgalį ir ypač paskutinį mėnesio savaitgalį, kai valstybinius muziejus galima lankyti nemokamai, prie Gedimino pilies bokšto net ir šiomis dienomis gali tekti kiek palaukti.
Bokšte erdvės nėra daug, todėl lankytojų srautas ribojamas. Jame veikia naujausia, gyvai lankytojams dar nerodyta primityviojo meno darbų paroda. Nors nemažai paveikslų sukurti pandemijos metu, jie spinduliuoja šviesą ir puikią nuotaiką.
Per dvi pirmąsias dienas Gedimino bokštą ir Naujojo arsenalo ekspoziciją aplankė 88 žmonės. Daugiausia – šeimos su vaikais, nusprendusios pasivaikščioti po pamokų. „Vienas tėtis prisipažino, kad miškai džiugino tik pandemijos pradžioje, o dabar norisi pabūti ne tik gamtoje“, – pasakojo muziejaus viešųjų ryšių specialistas Arminas Šileikis.
Šiuo metu Nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale galima pamatyti Nacionalinės premijos laureato Petro Repšio retrospektyvą, kurioje ir naujausias dailininko kūrinys – trisdešimt metų kurtas bareljefas „Lietuvos krikštas“.
Trečiadienį atidaryta tarptautinių fotografijos konkursų finalininko Tado Kazakevičiaus nuotraukų paroda „Tai, ko nebebus“. Penkerius metus jos autorius fiksavo nykstantį Lietuvos kaimą, keliais ir vieškeliais apkeliavo daugiau nei 7000 kilometrų.
Varpinė ir sovietmetis
Galimybė pamatyti Vilnių iš paukščio skrydžio viliojo ir pirmuosius Bažnytinio paveldo muziejaus lankytojus. Pasak jo direktorės Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės, Šv.Mykolo bažnyčioje pristatomu lobynu per pirmas dvi dienas suskubo pasigrožėti per dešimt lankytojų, o atvertos Katedros varpinės durys priviliojo 68 praeivius.
Tuo metu po neigiamų testų rezultatų į darbą sugrįžusius Nacionalinio dailės muziejaus darbuotojus labiausiai nustebino ne lankytojų skaičius, o amžius. Dauguma jų – jaunimas.
Jie domėjosi ne tik Radvilų rūmuose rodoma ekspozicija „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“, bet ir Vilniaus paveikslų galerijoje surengta Vytauto Valiaus (1930–2004) kūrybos apžvalga „Jausti savo žemę...“.
