Muziejaus vizualinės tapatybės kismas kartu yra ir siekis parodyti vidinį pokytį: muziejus ieško glaudesnio ryšio su bendruomenėmis ir įvairioms sritims atstovaujančiais visuomenes nariais. Muziejus – atviras, kviečiantis, įkvepiantis. Tai įrodo ir ką tik atliktas bendras muziejaus, trijų garsių žmonių ir jaunų mados kūrėjų darbas.
Įkvėpimo sėmėsi iš praeities
„Pakvietėme jaunus, tvirtais žingsniais savo kelią tarptautinėje erdvėje besiskinančius šalies dizainerius apsilankyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pasiūlėme jiems įkvėpimo kūrybai semtis praeityje, apsilankant ekspozicijų ir parodų erdvėse.
Siekiame, kad muziejus būtų visapusiškai atviras, kviečiantis ir įkvepiantis Lietuvos žmones, o ypač jaunąją kartą. Kampanijos šūkis „Naujas praeities veidas“ yra būtent apie tai“, – idėją pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.
Jaunieji dizaineriai – Vida Strasevičiūtė („Upcycled by LT“), Katrina Knizikevičiūtė-Bajoras („Katrina Bajoras“) ir Julija Frodina bei Lina Misėkaitė („Between lab“) – sukūrė tris skirtingus įvaizdžius, kurie gimė apsilankius įvairiuose muziejaus padaliniuose.
Dizainerių sukurtų drabužių modeliais, o kartu ir atsinaujinančio Lietuvos nacionalinio muziejaus įvaizdžio ambasadoriais tapo garsūs šalies pramogų pasaulio ir muzikos atstovai.
Muzikos grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius, dėvintis Katrinos Knizikevičiūtės-Bajoras sukurtais Egipto faraono apdarais, pristato netrukus visuomenei duris atversiantį muziejaus padalinį – Istorijų namus, kuriuose jau baigiama įrengti paroda „Ką slepia sarkofagas?“, pasakojanti apie senovės Egipto mumijų tyrimus.
Dainininkės ir knygų autorės Jurgos Šeduikytės aprangos įvaizdis – tai apsilankymo Kazio Varnelio namuose-muziejuje įkvėptas „Between lab“ darbas; Dovilės Filmanavičiūtės vilkimas rūbas, kurį sukūrė Vida Strasevičiūtė, yra aliuzija į tautinį kostiumą, kuris eksponuojamas etnografijos ekspozicijoje Naujajame arsenale. Bendradarbiavimo idėją padėjo įgyvendinti kūrybinė agentūra „Bechtle & Milzarajs“.
„Ši bendra muziejaus, jaunųjų kūrėjų, muzikos pasaulio atstovų bei aktyvių ir drąsiai savo nuomonę reiškiančių visuomenininkų kampanija yra tik bendradarbiavimo pradžia. Ateityje ir toliau ieškosime panašių sąlyčio taškų su įvairiomis bendruomenėmis, kuriančiais žmonėmis, šeimomis, verslu bei visais aktyviais visuomenės atstovais. Siekiame, kad muziejus kiekvienam taptų artimu ir atviru, pažinimo ir įkvėpimo šaltiniu“, – apie pokyčius kalbėjo R. Kačkutė.
Vienas muziejus – trylika padalinių
Kartu su atsinaujinančiu muziejaus įvaizdžiu pristatomas ir naujas muziejaus logotipas. Jame atsispindi skėtinė muziejaus struktūra, primenanti, kad muziejų sudaro daugiau nei vienas padalinys.
„Siekiame, kad visi muziejaus padaliniai atsirastų lankytinų vietų žemėlapyje ir, svarstant apie laisvalaikį, taptų vienu iš pirmųjų žmonių pasirinkimų, tad ir logotipas yra tarsi žemėlapis. O iš tiesų – tai muziejaus padalinių architektūrinės formos, visos drauge suformuojančios N raidę. Tai simbolizuoja muziejaus išskirtinumą nacionaliniu mastu, o kartu ir kiekvieno padalinio savitumą“, – pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė.
Naująjį Lietuvos nacionalinio muziejaus logotipą kūrė dvi jaunos Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventės, mokslus tęsusios užsienio aukštosiose mokyklose – Daukantė Subačiūtė ir Lina Marcinonytė, kurias konsultavo VDA Grafinio dizaino katedros profesoriai – Aušra Lisauskienė ir katedros vedėjas Audrius Klimas.
„Lietuvos nacionalinis muziejus – tai dešimt muziejaus padalinių. Į vienuoliktąjį padalinį – Istorijų namus, įsikūrusius netoli Neries ir Vilnios upių santakos – lankytojus pakviesime gegužės pradžioje, o per ateinančius kelerius metus žadame atidaryti ir dar du, tad į naująjį logotipą jo kūrėjai sutalpino viską, ką turime dabar, ir truputį ateities – iš viso 13 muziejaus padalinių. Naujasis logotipas rodo ir muziejaus kaitą, ir įvairovę. Kiekvienas iš padalinių savaip išskirtinis, bet ir labai svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros kontekste“, – sakė muziejaus vadovė R. Kačkutė.
Naujasis Lietuvos nacionalinio muziejaus įvaizdis simbolizuoja pokytį. Pokytį mąstyme ir nuostatose, kartu keldamas klausimą, koks yra muziejus šiandien ir kokia jo paskirtis, vaidmuo visuomenėje? Šiandien atnaujindamas savo vizualinę tapatybę muziejus keičiasi ir pats – tampa modernesniu, atviru muziejumi.
Muziejus ir jo padaliniai siūlo įtraukiančias parodas, renginius, vertingas ekspozicijas. Ir siekia, kad būsimos muziejaus iniciatyvos būtų patrauklios ne tik jau turimai lojaliai auditorijai, bet ir kitiems, kurie seniai jame lankėsi arba netrukus į jį įžengs pirmą kartą.
Apie Lietuvos nacionalinį muziejų
Tai vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija dešimt padalinių, iš kurių septyni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose.
Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.
