Iki tol vykęs scenoje, šiemet projektas „Šoka Lietuva“ dėl pandemijos kvietė dalyvauti nuotoliniu būdu. Šokių kolektyvai buvo raginami atsiųsti po vieną šokių vaizdo įrašą.
„Smagu, kad rengėjai – „Lietuvos“ ansamblis – išlaiko savo tradiciją. Šis konkursas, kuriame dalyvavo ir mėgėjų kolektyvai, tarsi ištrina takoskyrą tarp profesionalaus ir liaudies meno. Juk mūsų tikslas tas pats – palaikyti liaudies meną scenoje.
Smagu, kad pandemija tam nesutrukdė, visoms grupėms tai buvo tarsi šviesos spindulėlis, jie turėjo galimybę pasirodyti. O noras buvo didelis, nors kai kurie neturėjo šokių įrašų ir dėl to apgailestavo“, – pasakojo „Šoka Lietuva“ komisijos pirmininkė prof. Laimutė Kisielienė.
Įteikta net 16 apdovanojimų
Konkursantai varžėsi skirtingose amžiaus kategorijose. Jaunučių (6–10 m.) ir jaunuolių (16–18 m.) grupėse nugalėtoju tapo Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblis „Vieversa“. Jaunių (11–15 m.) laureato vardą pelnė Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblis „Žirginėliai“. Jaunimo (19–35 m.) grupės titulą iškovojo Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis.
Trys kolektyvai pelnė Mažojo laureato vardą. Jauniuose – Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Viltukas“. Jaunuolių grupėje – Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studija „Nemunėlis“. Mažuoju jaunimo laureatu tapo KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“.
„Buvo didelis iššūkis išrinkti geriausius. Turėjome ginčų – kitaip ir būt negali. Bet aš dėkinga komisijai už tokį gerą, profesionalų darbą, ji dirbo vieningai ir atsakingai. Nors mes daugelį kolektyvų pažįstame, visus vertinome tik iš vieno pasirodymo ir pagal tai, kaip jie atrodė savo šokių įrašuose“, – projekto užkulisius pasakojo komisijos pirmininkė.
Vyresniųjų kategorijoje nugalėjo tautinio meno ansamblis „Ratelinis“, senjorų – Kauno r. Ežerėlio kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Rasa“. Mergaičių, merginų, moterų kategorijoje laureatus skynė Mažeikių choreografijos mokyklos vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studija „Kauškutis“.
Užsienio lietuvių kategorijose vaikų laureatu tapo Punsko Kovo 11-osios licėjaus tautinių šokių grupė „Šalčia“. Jaunimo grupėje – Čikagos lietuvių tautinių šokių ansamblis „Grandis“. Vyresniųjų laureatu tapo Punsko lietuvių kultūros namų tautinių šokių grupė „Vyčiai“.
Specialus prizas už kūrybinius ieškojimus skirtas Punsko lietuvių namų choreografiniam sambūriui „Jotva“.
Organizatoriai išskyrė du papildomus apdovanojimus. Vienas jų – LSMU tautinių šokių kolektyvo „Džigūnas“ vadovei Vilmai Tiškevičienei už kūrybiškumą ir naują požiūrį į sceninį liaudies šokį. Kitas – ansamblio „Lietuva“ šokėjų simpatijų prizas, kurį pelnė LSMU liaudiškų šokių ansamblis „Ave vita“.
Projekto „Šoka Lietuva“ dalyvius vertino choreografai, pedagogai, savo sričių ekspertai: Dainų šventės Šokių dienos meno vadovė, daugybę apdovanojimų pelniusi prof. L.Kisielienė, Dainų švenčių Ansamblių vakaro meno vadovė, režisierė ir vyr. baletmeisterė Leokadija Dabužinskaitė, LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedros vedėjas prof. dr. Vidmantas Mačiulskis, 2016 m. išrinkta geriausia Lietuvos šokio mokytoja Roberta Macelienė, Kauno ir respublikinių dainų švenčių vyr. baletmeisterė Margarita Tomkevičiūtė, ansamblio „Lietuva“ atstovai – meno vadovas Giedrius Svilainis ir vyr. baletmeisteris Edgaras Suprunas.
Virtualus formatas atvėrė galimybes
Komisija džiaugiasi, kad virtualus formatas pasiteisino ir subūrė daugiau kaip 2500 šokėjų. Dalyviai stebino savo amžiaus ir pasirodymų įvairove, atlikimu, tautiškumu bei skoningais sprendimais.
„Niekada šitam konkurse nedalyvavo tiek daug kolektyvų. Galbūt jie negalėdavo atvažiuoti, o dabar turime maloniai nustebinusią gausą. Šis virtualus konkursas mane supažindino su daugeliu tų, kurių neteko matyti. Labai daug stiprių kolektyvų, sunku buvo atrinkti.
Dėkoju dalyviams ir vadovams už tokį gerą lygį, ir džiaugiuosi, kad „Lietuvos“ ansamblis turi šitą konkursą. Tikiuosi, tradicija tęsis toliau“, – įspūdžiais dalijosi viena komisijos narių L.Dabužinskaitė.
„Ačiū jums visiems už tas puikias akimirkas, kurias suteikėt mums stebint vaizdo įrašus“, – dėkojo kita komisijos narė M.Tomkevičiūtė.
Užsienio lietuvių padėkos
Pirmą kartą „Šoka Lietuva“ konkurse dalyvavo ir užsienio lietuvių kolektyvai. Tokiai bendrystei neliko abejinga Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke: „Nuoširdžiai dėkoju organizatoriams, kad pakvietė pasaulio lietuvius dalyvauti tokiame gražiame projekte.
Bendraudami per poeziją, muziką, per šokį tiesiame tiltus tarp užsienyje gyvenančių lietuvių, lietuvių kilmės žmonių ir Lietuvos. Esame viena tauta, ta pati Lietuva – nesvarbu, kad gyvename už geografinės Lietuvos ribų.“
„Vienas iš išskirtinumų – pakankamai gausus užsienio lietuvių dalyvavimas. Net 18 kolektyvų! Mes pamatėm naujas grupes. Išeivija jau turi tradicijas atvažiuoti į Dainų šventes, bet ne visi turi galimybių.
Dažniausiai atvažiuoja iš Kanados, Punsko ar Čikagos, tas grupes mes pažįstame, o šįkart pamatėme ir iš tokių kraštų, kur niekada nesam regėję. Akivaizdu, kad lietuvybė yra palaikoma lietuvišku šokiu“, – pridūrė „Šoka Lietuva“ komisijos pirmininkė L.Kisielienė.
Projektas įrodė aktualumą
Pasak ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterio E.Supruno, projektas ne tik pasiteisino, bet ir įrodė – sceninis liaudies šokis aktualus.
„Pamatėme, kad lietuviai savo identitetą išreiškia per kultūrą ir tradicijas – kalbą, dainą, kostiumą ir, žinoma, šokį. Yra idėja kitais metais vėl nepamiršti mūsų tautiečių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, ir nors virtualiu būdu juos pakviesti dalyvauti.
Džiaugiamės, didžiuojamės, sveikiname ne tik laureatus, bet ir visus šauniuosius konkurso dalyvius. Kol yra tokių žmonių, Lietuva išliks stipri, vieninga, gerbianti save, tradicijas, ir tuo kitoniškumu bus įdomi pasauliui.“
Sceninių lietuvių liaudies šokių konkursas „Šoka Lietuva“ – nuo 2015 m. inicijuojamas valstybinio ansamblio „Lietuva“ projektas, skatinantis talentų saviraišką, tautinio meno populiarinimą, liaudies šokių tradicijų puoselėjimą bei aktualumą šių dienų kontekste.
