Kada laidosime kultūros paveldą? Šalies valdžia nori degti žalią šviesą (22)

Gegužės 5 d. 12 val. prie Seimo vyks protesto akcija prieš ketinimus paversti vertingiausių kultūros paveldo objektų teritorijas statybvietėmis.

Norima įtvirtinti paveldui pražūtingą tendenciją, kurios vienas ryškiausių pavyzdžių – Misionierių ansamblyje pastatyti daugiabučiai.<br> Lrytas.lt archyvo nuotr.
Norima įtvirtinti paveldui pražūtingą tendenciją, kurios vienas ryškiausių pavyzdžių – Misionierių ansamblyje pastatyti daugiabučiai.<br> Lrytas.lt archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 4, 2021, 9:31 PM, atnaujinta May 4, 2021, 9:52 PM

Mat praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas pritarė Vyriausybės siūlomiems Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio pakeitimams, kurie sudarytų sąlygas kultūros paminklų ir kitų paveldo objektų teritorijose esančius sovietinius garažus, siurblines, transformatorines bei kitus svetimkūnius rekonstruoti į daugiabučius ir viešbučius.

Tai įtvirtintų paveldui pražūtingą tendenciją, kurios vienas ryškiausių pavyzdžių – Misionierių ansamblyje pastatyti daugiabučiai namai.

Projektas paneigė ketinimą

„Sprendžiant iš „kompromisine“ kažkodėl pavadintos įstatymo projekto redakcijos, kurią pasiūlė Kultūros komitetas, daugiabučius Misionieriuose prisiminsime kaip harmonijos su paveldu stebuklą.

Paminklais paskelbtiems kapams ir piliakalniams, jeigu tik prie jų nėra privačių sandėliukų, pasisekė – ten nebus leidžiama statyti viešbučių, o štai Vilniaus pranciškonų vienuolyno ansambliui, Verkių ir Raudondvario dvarų sodyboms pasisekė mažiau – šie ir daugybė kitų paminklų bus atiduoti statyboms, nes ten yra privataus sovietinio turto iš silikatinių plytų, kurį galima padidinti.

Spėju, kad Verkių dvaro sodyboje tilps ne vienas, o keli daugiabučių kvartalai“, – ironiškai komentavo feisbuke politikų manevrus viena protesto akcijos rengėjų, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė.

Įdomu, kad įstatymo projektas buvo parengtas, Seimui 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje patenkinus peticiją prieš statybas baroko paminkluose. Pirmojoje projekto redakcijoje buvo įrašytos nuostatos, draudžiančios vertingiausių paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusias su paveldo apsauga, ir keisti šių teritorijų ribas, išskyrus atvejus, kai remiamasi paveldo tyrimų metu nustatytais naujais faktais.

Tačiau Vyriausybės pasiūlyti pakeitimai, kuriems š. m. balandžio 28 d. posėdyje pritarė Seimo Kultūros komitetas, vadovaujamas Vytauto Juozapaičio, paneigia tikslą, dėl kurio teikta peticija – užuot apsaugojus vertingiausius Lietuvos paveldo objektus, gali būti įtvirtinta tendencija, kai jų teritorijos užstatomos unikalias vertybes užgožiančiais naujais statiniais.

Pagal Vyriausybės ir Seimo Kultūros komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją naujus statinius būtų draudžiama statyti tik kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra svetimkūnių. Tačiau realybėje tokių objektų beveik nėra, tad beveik visi paminklai ir visi kiti paveldo objektai, kurių teritorijose yra kokių nors garažų ar siurblinių, galės tapti statybvietėmis.

Be to, Vyriausybės ir Seimo Kultūros komiteto siūlymu iš įstatymo projekto išbraukta nuostata, draudžianti keisti paveldo objektų teritorijų ribas, išskyrus atvejus, kai remiamasi paveldo tyrimų metu nustatytais naujais faktais. Į kokios vertės objektus nusitaikyta, aišku ir iš nekilnojamojo turto verslo asociacijos rašto Seimo Kultūros komitetui – „būtinybė“ keisti dalies paminklų teritorijas ir sudaryti sąlygas jose statyti „reprezentatyvius“ objektus įrodinėjama tokiais pavyzdžiais, kaip Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis, Verkių ir Raudondvario dvarų sodybos.

Apie vinį senoje freskoje

Kaip nurodo Lietuvos Restauratorių asociacija, kuri yra viena iš gegužės 5 d. protestą remiančių organizacijų, įstatymo nuostatos, atveriančios galimybes statyti paveldo objektuose svetimkūnius, turėtų būti įvertintos ir tarptautinės ekspertų bendruomenės.

Restauratorių praktika rodo, kad didžiausią žalą kultūros paminklams daro beatodairiškas utilitarinių funkcijų tenkinimas pačiuose paminkluose ir jų teritorijose. Įkalta vinis tapytoje freskoje skelbimų lentai kabinti šiuo atveju niekuo nesiskiria nuo garažų ar kitų menkaverčių pastatų istorinių kompleksų teritorijose.

Tai svetimkūniai, kuriuos restauratoriai privalo pašalinti, o bet koks kitas svetimkūnio įterpimas į kultūros paminklą yra vertinamas kaip paminklo žalojimo aktas, net jei toks žalojimas ir grindžiamas reikalinga funkcija ar konjunktūrine rinkos situacija.

Todėl sukurta įstatymiška galimybė tokiems svetimkūniams atsirasti turėtų būti vertinama kaip Lietuvos atsisakymas remtis ICOMOS ir UNESCO kultūros paveldo išsaugojimo principais, ir apsvarstyta platesniame tarptautiniame ekspertų rate. „Lietuvos restauratorių asociacija pasisako prieš tokių „galimybių“ sukūrimą Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose“, – pabrėžiama asociacijos pareiškime.

Nepriimtina ir tai, kad Vyriausybė bei Seimo Kultūros komitetas siūlo taikyti draudimą statyti naujus statinius tik kultūros paminklų teritorijose. Puikiai žinoma, kad nemažai nacionalinio reikšmingumo paveldo objektų nėra paskelbti kultūros paminklais, tarp jų – Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblis, Vilniaus vizičių vienuolyno statinių ansamblis, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas, Trakų Vokės dvaro sodyba.

Spjovė į ekspertus ir visuomenę

Protesto rengėjų vertinimu, Vyriausybės ir Seimo Kultūros komiteto siūlomos įstatymo nuostatos, paliekančios be apsaugos nuo naujų statybų nemažą dalį vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio nuostatai, kad valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.

Nuspręsdami, kad apsaugos nuo naujų statybų yra verti tik kultūros paminklais paskelbti objektai, kuriuose nėra svetimkūnių, Vyriausybė ir Seimo Kultūros komitetas nepaisė nei paveldo ekspertų, nei jo apsauga suinteresuotos visuomenės balso.

Neatsižvelgta ne tik į Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertės Valstybinės kultūros paveldo komisijos rašte pateiktą nuomonę, bet ir į Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos akredituoto nacionalinio komiteto „ICOMOS Lietuva“, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Kultūros paveldo centro, kelių Vilniaus ir Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų raštuose išdėstytus argumentus.

Todėl gegužės 5 d. protesto akcijos rengėjai raštu kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, prašydami ištaisyti savo klaidą – atsiimti ydingą įstatymo projektą ir atsižvelgiant į valstybės ekspertės Valstybinės kultūros paveldo komisijos pateiktą poziciją parengti tokią įstatymo projekto redakciją, kuri tinkamai užtikrintų kultūros paveldo apsaugą.

Jeigu Seimo Kultūros komitetas nenorėtų ištaisyti klaidos, paveldo išsaugojimu suinteresuoti Seimo nariai ir Lietuvos Respublikos Prezidentas prašomi įregistruoti pasiūlymus šiam projektui, atsižvelgiant į valstybės ekspertės Valstybinės kultūros paveldo komisijos pareikštą poziciją, ir ginti šią poziciją Seime.

Protesto akciją rengia ir kreipimąsi pasirašė asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“, Klaipėdos miestiečių draugija, Lietuvos restauratorių asociacija, Vilniaus bendruomenių asociacija, visuomeninė organizacija Vilniaus Žvėryno bendruomenė ir Vilniaus Senamiesčio Bendruomenės Asociacija.

Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį, numatoma, kad protesto akcijoje dalyvaus iki 15 žmonių, bet niekas, atėjęs į Nepriklausomybės aikštę, nebus išvarytas

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.