Unikali dovana Kauno miestui gimtadienio proga – ant pastatų sienų įamžinti kultūros simboliai

Pandemija užrakino, bet menas išlaisvina – atveria duris, atidengia užuolaidas ir leidžia grožėtis juo, net ir miesto gatvėse.

Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.<br>P.Joniko nuotr.
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.<br>A.Vasiliausko nuotr.
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.<br>A.Vasiliausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 17, 2021, 6:45 PM, atnaujinta May 17, 2021, 6:45 PM

Todėl, žengiant į 2022-uosius, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, kartu su ilgamečiu meno projektų mecenatu „Švyturys“, kviečia atrasti meną netradicinėse erdvėse ir patirti jį iš naujo.

Šiandien pristatoma dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų.

Piešinius sukūrė trys savo srities meistrai – žinomi Kauno gatvės menininkai.

„Pandemiją daugelis mūsų išgyvenome skaudžiai, bet ji ypatingai palietė vieną svarbiausių sričių mūsų gyvenime – kultūrą. Todėl, būdami neabejingi menininkų ir meno situacijai Lietuvoje, siekiame ne tik paremti, bet ir atkreipti dėmesį į jaunų menininkų kūrybą, nepaliekant jų darbų paraštėse. Taip gimė mintis perkelti talentingų meistrų piešinius į gatves, suteikiant galimybę juos pamatyti kiekvienam kauniečiui ar miesto svečiui. Tikimės, kad ši dovana Kaunui – tai tik pirmas žingsnis reikšmingo kultūrinio projekto link, kuris galiausiai taps tikra meno galerija po atviru dangumi“, – teigia dovaną Kaunui įsteigusios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams.

Tai – Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno simfoninis orkestras bei kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“.

„Kalbėdami apie kultūrą, dažnai ją susiejame su reginiu, estetika, simboliais ir patirtimi. Ant sienų gimstančiuose piešiniuose siekėme įamžinti tai, kas atspindi ir simbolizuoja kultūrą Kauno mieste, o taip pat yra lengvai atpažįstama: ilgai ir nuosekliai ją kūrusios organizacijos, kurių indėlis menui, gerų emocijų kūrimui miestiečiams ir svečiams, yra milžiniškas. Džiaugiamės, kad šie kultūros simboliai pasiliks Kaune amžinai, atsivers ne tik miestiečių, bet ir svečių akims, prisidės prie Kauno, kaip miesto, kurio kiekviena gatvė ir kiekvienas kiemas alsuoja kultūra, kūrimo“ – pasakojo viena iš šio projekto iniciatorių, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovė Irutė Tumaitė.

Pasak I.Tumaitės, šiai užduočiai – nutapyti dešimtmečius kultūrą kuriančias organizacijas po atviru dangumi – menininkai buvo renkami ilgai ir kruopščiai.

Misija atiteko trims žinomiems Kauno gatvės meno atstovams – Tadui Vincaičiui-Plūgui, Karoliui Grubiui ir Linui Kaziulioniui.

Skirtingose Kauno vietose ant pastatų sienų atsiveriančios erdvės tapo šių gatvės menininkų kūrybos drobe.

Ant pastato Nemuno gatvėje šokio judesyje sustingo įamžinta „Auros“ šokėja Clara Gambino, nutapyta L.Kaziulionio, Mickevičiaus gatvėje rusvomis spalvomis „suskambėjo“ Kauno simfoninio orkestro muzika (autorius T. Vincaitis-Plūgas), o žurnalo „Nemunas“ interpretacija ryškiais K.Grubio potėpiais užgimė Kauno Nacionalinio Dramos teatro kiemelyje.

Simbolinis šių piešinių „atidarymas“ ir pristatymas miestiečiams vyks Kauno miesto gimtadienio metu, gegužės 22 d. Juose įamžintus kultūros simbolius, ir ne tik juos, žiūrovai išvys pasirodančius gyvai.

Kaunas išaugo – ši dovana miestui, tikimasi, kad yra pradžia ilgalaikio kultūrinio projekto, padėsiančio menui po atviru dangumi įgauti vis didesnį pagreitį.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.