Gausi meno kūrinių kolekcija
Pasak ARS VIA vadovo Algirdo Petraičio, aukcione bus daug originalių XVIII-XIX a. meno darbų. Vienas įdomesnių XIX a. dailės kūrinių – Juozapo Balzukevičiaus (Jozef Balzukiewicz 1867–1915) ant paletės tapytas vasaros peizažas. Be „Peizažo su gandru“, bus galima įsigyti ir kitų autorių darbų: Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz 1869–1775) „Vienuolis“, Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) „Nerono Aukso rūmų interjeras“ ir kt. Įdomus ir nežinomo XIX a. profesionalaus dailininko darbas „Misionierių bažnyčios kiemas“.
Aukcione bus pristatyta ir tarpukario dailė, kur persipina dviejų kultūrinių centrų – Vilniaus ir Kauno – meninės raiškos tendencijų ypatymai. Kauniečius reprezentuoja Kazys Šimonis, Adomas Galdikas, Juozas Mikėnas, Povilas Puzinas, Antanas Rukštelė, Jonas Buračas, Domicelė Tarabildienė ir kt.
Itin įdomus ankstyvas Kazio Šimonio darbas „Angelų miestas“, kur tapybiškai jautriai perteiktas oro ir erdvės įspūdis, bandymas ritmiškais motyvais kurti muzikalią nuotaiką. Aukcione taip pat bus pristatytas P. Puzino peizažas „Rudens diena“, kur autorius remiasi tarpukario Lietuvos tapyboje populiaria peizažo komponavimo schema.
Vilnių reprezentuoja Stanislovo Roličiaus, Stanislovo Žukovskio, Kristinos Vrublevskos, Sofijos Romerienės, Balio Macutkevičiaus, Edvardo Karniejaus ir kt. autorių darbai. Viena įdomesnių to laikmečio autorių – K. Vrublevska (Krystyna Wroblewska 1904–1994).
Negausų menininkės kūrybinį paikimą sudaro Vilniaus miesto vaizdai ir VU dėstytojų portretai. Aukcione pristatomas K. Vrublevskos tapytas VU profesoriaus Hoppen Jerzy (Jurgio Hòpeno) portretas. Laikmetį iliustruoja ir Vilniaus menininko B. Macutkevičiaus art deco stiliaus darbas „Nakties mėnesiena“.
Aukcione bus galima įsigyti ir šiuolaikinės modernios dailės atstovų K. Žoromskio, Š. Saukos, J. Čeponio, R. Vilkausko, A. Galdiko ir kitų menininkų darbų. Vienas originalesnių – Š. Saukos „Moterų pasaulis“. Šis autorius – vienas ryškiausių lietuvių postmodernistų, jo paveikslams būdinga originali ikonografija, vadinamoji bjaurumo estetika, tapybos principai artimi magiškajam realizmui ir siurrealizmui.
K. Žoromskio (1913–2004) darbas „STD # 85“ – tai op art‘as. Optinio stiliaus paveiksluose menininkas atrado trečiąjį matmenį – „spalvinę šviesą“, sukūrė iliuzinę spalvinę perspektyvą, šviesos virpesį erdvėje. Aukcione bus parduodamas ir Jono Čeponio (1926–2003), vieno žymiausių lietuvių dailininkų modernistų, darbas „Ruduo prie Kuršių marių“.
Aukcione bus ir išskirtinio talento litvakų dailininko N. Arbit Blat (1909–1999) darbas, priklausęs „Phinenix art museum“ – „Stiklinė vaza su kardeliais ir rožėmis“, kuris įkūnija geriausias dailininko tapybines tradicijas.
Leidinių kolekcininkams
Gausus bei įdomus ir XIX ir XX amžiaus leidinių skyrius. Vienas retesnių senųjų leidinių – Johano Sandrarto 1711 m. knyga su 23 įvairaus formato vario raižiniais – žemėlapiais, miestų planais bei vaizdais ir mūšių panoramomis. Itin reta ir Motiejaus Dogelio sudaryta bei Vilniaus pijorų spaustuvėje 1758 m. išleista knyga, kurioje surinkti istoriniai dokumentai apie LDK sienas ir jų kaitą.
Knygos mylėtojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į pirmojo Vilniaus Universiteto rektoriaus Petro Skargos „Šventųjų gyvenimus“ (Vilnius, 1780), 1794 m. sukilimo šauklio kunigo Karpavičiaus pamokslą, pasakytą šventinant sukilimo vėliavą, ir XVIII a. pabaigos–XIXa. pradžios leidinių konvoliutą, sudarytą iš 10 pamokslų ir pasisakymų įvairiomis progomis.
XIX a. leidinių poskyryje dėmesį pirmiausiai patraukia retų periodinių leidinių pavyzdžiai, pristatomi ne pavieniais numeriais, bet ir komplektais: 1806-ųjų „Gazeta literacka Wilenska“,1817-ųjų „Dziennik wilenski“, 1820-ųjų pusmetinis ir 1826 metinis „Kuryer Litewski“ komplektai bei 1842-ųjų „Atheneaum“ metinis komplektas.
Bibliofilus turėtų sudominti bibliografijos mokslo pradininko Lietuvoje Aleksandro Viktoro Bohatkevičiaus bibliotekininkystės kurso apžvalga (1830) – Vilniaus Universitetas buvo pirmasis Europoje, kur pradėtas dėstyti bibliotekininkystės kursas.
Taip įdomesnių XIX a. knygų – Žalgirio mūšyje paimtų ir pradingusių kryžiuočių vėliavų reprodukcijos, paskelbtos kartu su Jano Dlugušo aprašymu (1851), reprezentacinis Jano Mateikos paveikslų albumas (1876), Vilniuje veikusių spaustuvių, litografijų ir fotografijų ateljė sąrašas (1895), Alberto Vijūko Kojelavičiaus lietuvių bajorų herbynas (1897), Jono Basanavičiaus „Lietuviškai – trakiškos studijos“, išspausdintos JAV lietuvių leistame žurnale „Dirva“ (1898), kur autorius stengėsi pagrįsti romantinę lietuvių kilmės iš trakų hipotezę.
Kolekcininkų dėmesį turėtų patraukti Lietuvos pristatymo Paryžiaus pasaulinėje parodoje albumas (1900), taip pat meniškai įrištas Lietuvių mokslo draugijos tęstinis leidinys „Lietuvių tauta“ (1910-1911), Kazimiero Jauniaus „Gramatika“ (1908), Jano Konrado Obsto leisto istorijos, kraštotyros ir etnografijos žurnalo „Kwartalnik Litewski – Litwa i Ruś“ rinkinys (1911-1913) bei kiti leidiniai.
Istorinė grafika ir kartografija
Aukciono dalyviams bus siūloma nemažai originalių istorinės grafikos ir kartografijos pavyzdžių. Šį skyrių atveria ksilografija iš pirmosios iliustruotos lietuviškos knygos – Bretkūno „Postilės“ iliustracija (1591), pateikiama keletas Lietuvos valdovų, didikų bei karvedžių portretų, miestų bei mūšių vaizdų ir kartografijos eksponatų.
Kartografijos temai atstovauja retas Olearijaus Baltijos jūros žemėlapis (1647), Anglijoje išleistas ATR padalinimų atlasas (1837), taip pat itin retas Paryžiuje išleistas daugialakštis istorinis LDK žemėlapis (1859) ir lietuviškų karinių topografinių žemėlapių (1933–1939) rinkinys.
Aukciono dokumentų ir rankraščių skyriuje pristatomi LDK laikotarpio dokumentai: Vilniaus Universiteto atkūrimo aktas (1803), Napoleono laikmečio Lietuvos laikinosios vyriausybės dekretas (1812), Motiejaus Valančiaus (1862) ir Antano Baranausko (1893) autografai, I-ojo pasaulinio karo metų Lietuvos gyventojų pasų rinkinys bei kiti spaudiniai, rankraščiai ir dokumentų rinkiniai.
Senosios fotografijos skyrių puošia meninės fotografijos pradininku laikytino grafo Benedikto Tiškevičiaus medžioklės nuotraukos, Stanislovo Fleury steroskopiniai Vilniaus priemiesčių vaizdai, ankstyviausi Kuršių Nerijos ir Klaipėdos atvirukai, fotografijos Lietuvoje pirmeivių Zatorskio, Kosakovskio, Butkovskių nuotraukų pavyzdžiai, Kairiūkščių šeimos, Jono Jablonskio ir kt.
