Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas paminklas 1940-ųjų birželio 15-ąją nužudytam A. Barauskui pastatytas pernai, tačiau dėl epidemiologinės situacijos jo atidengimo ceremonija atidėta.
Paminklas – stilizuotas simbolinis pasienio ženklas, pasibaigiantis dvigubu kryžiumi.
„Paminklo forma atspindi jaunos valstybės veržlumą, laisvės ir nepriklausomybės troškimą. Neatsitiktinai pasirinkta ir medžiaga, iš kurios pagamintas paminklas. Granitas simbolizuoja pasieniečių tvirtumą, valstybės tvarumą“, – rašoma VSAT pranešime.
Atidengimo ceremonijoje antradienį dalyvavo A. Barausko dukra Ona Marija Brasiūnienė.
Pirmoji sovietinės okupacijos auka A. Barauskas žuvo ankstų 1940 metų birželio 15 dienos rytą prieš pat Lietuvos okupaciją, sovietų kariuomenės daliniams atakavus Ūtos sargybos postą.
Apie 3 val. 40 min. sovietų kariuomenės kareiviai perėjo Lietuvos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą, maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę. Po to metė granatas, kurios sprogo prie pastato langų.
Šeši rusų kareiviai įsiveržę į vidų ir ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o jam nugriuvus, kitas užpuolikas šovė į galvą. Šį įvykį matė aštuoni liudininkai. Po egzekucijos sovietų kareiviai skubiai pasitraukė į Baltarusijos teritoriją.
Sunkiai sužeistą savo viršininką pasieniečiai vežė į ligoninę, tačiau kelyje A. Barauskas mirė. Velionį palaidojo Noškūnuose, vėliau A. Barauskas perlaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje, šalia varpinės.
A. Barauskas po mirties yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, jam suteiktas kario savanorio statusas, skirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos atminimo ženklas „Valstybės sienos apsaugai – 90“.
Nuo 2006 metų birželio 15 dienos A. Barausko vardas suteiktas VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai, 2015 metais – patruliniam Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivui.
