Bumbinimas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių (NKPV) sąvadą įtrauktas Nacionalinio kultūros centro ekspertų komisijos sprendimu. Pernai į šį sąvadą pateko kita šimtametė neringiškių tradicija – Kuršmarių burvalčių vėtrungių gamyba.
Neringiškiai toliau bumbina
Poledinė žvejyba bumbinant – viena ryškiausių, vertingiausių ir unikaliausių Kuršių nerijos pusiasalio žvejų tradicijų, perduodama iš kartos į kartą. Pamario krašte gyvenusių ir dabar gyvenančių šviesuolių, kultūros entuziastų pastangomis ji išsaugota iki šių dienų.
„Senoji pamario žvejų tradicija, įtraukta nematerialių kultūros vertybių lobyną, dar labiau išryškins Kuršių nerijos savitumą ir tapatumą.
Atgaivinta bumbinimo šlovė ne tik šiam bet ir kitiems seniesiems žūklės pamaryje būdams padės išlikti ne tik padavimuose, senolių prisiminimuose, šventėse. Tikiuosi, kad ji ir toliau gyvuos tiesiogine to žodžio prasme“, – vylėsi iš Preilos kilęs Neringos meras Darius Jasaitis.
Nidoje kasmet vyksta nuotaikingos „Stintapūkio“ žiemos šventės, kuriose neringiškiai ant ledo pluta padengtų Kuršių marių svečiams demonstruoja šį unikalų žiemą migruojančių stintų pasyviosios žvejybos būdą.
"Bumbinome ir toliau bumbinsime, kol stintos mariose neišnyks", - pažymėjo dar vienas neringiškis senbuvis Arūnas Burkšas - aktyvus vietinės kultūros paveldo ir tradicijų sergėtojas.
Meras rodo pavyzdį kitiems
Senuosius amatus ir tradicijas garsinantis Lietuvos bankas prieš keletą metų išleido kolekcinę dešimties eurų monetą. Jos averse ir reverse pavaizduota poledinė stintų žvejyba Kuršių mariose jas viliojant į tinklus.
Pats ne kartą bumbinęs ant marių ledo D.Jasaitis ir kitus ragina neužmigti ant laurų: „Svarbu, kad šio amato galėtume mokytis vieni iš kitų, kad į Kuršių neriją atvykę turistai, vasarotojai jaustų išskirtinę šio į UNESCO pasaulio ir gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąrašą įrašyto krašto dvasią, skleistų žinias apie jį – taip bus kuriamos ir saugojamos tikrosios pamario krašto tradicijos“.
Vilniuje pristatyti septyni NKPV sąvadą papildę reiškiniai: lietuvininkų dainavimo, šilinių dzūkų grybavimo, pintinių juostų, poledinės bumbinamosios poledinės stintų žūklės Kuršmarėse ir stintelių žvejybos Lūšių ežere sukant bobas, Lietuvos totorių gastronomijos, Žolinės atlaidų šventimo Krekenavoje tradicijos.
Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade šiuo metu yra užfiksuotos 39 vertybės.
Vilioja žuvis bildindami lentas
Manoma, kad poledinė stintų žūklė Kuršių nerijoje galutinai susiformavo 1915 metais. Žiemą į eketę kartu su tinklais buvo merkiama eglinė arba pušinė lenta, įtaisyta taip, kad virš ledo stirksotų kliūgis – jos galas.
Žvejai, sėdėdami ant kėdučių, medinėmis buoželėmis ritmingai trankydavo (bumbindavo) lentas, kartais pritardami žodžiais arba monotoniškai niūnuodami: „Stinta pūkis, stinta pūkis“.
Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, sprukdamos nuo garsų juos papuola tiesiai į žvejų tinklus. Baigus žvejoti iš ekečių pirmiausia traukiamos lentos, o paskui – šviežių agurkų kvapą skleidžiančių žuvų laimikis.
Neringoje taip žvejota iki XX amžiaus pabaigos. Vėliau dėl natūralių gamtos reiškinių, intensyvios žmogaus veiklos, žuvų migracijos pokyčių unikali vietinė tradicija sunyko – Kuršmarių žvejai rinkdavosi lengvesnius žūklės būdus.
