Pasirodo, mitą, jog po Venecijos kanalus plaukiojantys gondolininkai dainuoja „O sole mio“ sukūrė kinas. Neapolis yra tolokai nuo Venecijos.
Šiuo metu Venecijoje dainuoti „O sole mio“ laikoma prastu skoniu, toks žmogus parodo, jog neišmano apie Veneciją. Jau daugiau nei dešimtmetį gondolininkai Venecijoje skatinami dainuoti venecijietiškas dainas ir nepaisyti turistų pageidavimų. Jiems net rengiamos dainavimo pamokos.
Taip Venecijos gyventojai siekia atsikratyti Venecijos, kaip kultūrinio Disneilendo, įvaizdžio.
„Gavome velnių komentaruose. Viena italė iš viršaus mus nufilmavo ir įdėjo į Venecijos puslapį. Tuojau atsirado pasipiktinusių komentatorių, kad mes drįsome neapolietišką liaudies dainą dainuoti. Teigiama, kad venecijietiškos dainos visiškai kitokios.
Ir aš suprantu, kad gal mūsų pasirinkimas nebuvo geras. Mums reikėjo dainuoti „Santa Lucia“. Bet ką ten pasirinksi, kai ekspromtu imi ir padainuoji“, – kalbėjo šeštadienį iš Italijos į Lietuvą parskridęs Liudas Mikalauskas. Jo ir E.Bavikino dainavimas Venecijoje kone visą savaitę sprogdino socialinius tinklus.
– Ar labai karšta buvo dainuoti Venecijoje? – paklausiau Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solisto L.Mikalausko.
– Kai pirkome kelionę į Italiją, – galvojome, kur ten važiuoti per baisiausią kaitrą! Atrodė: jei Lietuvoje 30 laipsnių karščio, tai Venecijoje bus 40 laipsnių. O buvo tik 23 laipsniai. Vaikštai sau: nei kepurės reikia, nei ko – didelis malonumas.
O čia, Lietuvoje, karštoka. Šeštadienį parskridome su draugais ir tą patį vakarą – koncertas Pumpėnuose. Sekmadienį iš ryto Krekenavoje altorių šventinome, o vakare buvo koncertas Kretingalėje.
Šeštadienį pavakarę prieš koncertą prakaitas taip mušė, kad net kelnes gręžiau. Ne perkeltine, o tiesiogine prasme.
Kai grįžti, labai greitai atostogų nuotaikos dingsta.
– Ar operos dainininkai žino, kokioje temperatūroje nebeįmanoma dainuoti – balsas neskambės?
– Žinote, jei profesionalas – tai profesionalas. Jeigu mėgėjas – tai mėgėjas.
Pamenu, kai studijavome Muzikos ir teatro akademijoje, sakydavo, kad iš vakaro negalima citrusinių vaisių valgyti, negalima saldumynų valgyti. Net būdavo tokių istorijų: vyrai, saugokitės, su merginomis iš vakaro nė šiukštu negalima nieko. Visokių tokių dalykų prigalvodavo. Ir kiti to laikosi, sako, jiems padeda. Bet, nors ir yra geros formos, bet jiems irgi kartais nepavyksta.
Bet aš niekada nieko nesižiūrėjau, nieko nesilaikiau, kai tik išsižioju – jei ne trachėja ar kokios ligos – ir balsas skamba. Ar minus trisdešimt, ar plius trisdešimt. Yra tekę dainuoti ir labai šaltomis žiemomis. Per vasario 16-ąją visada Lietuvoje šalta, o dainuoji lauke gyvai! Jeigu yra balsas, tai ir sklis.
– Ar planavote dainuoti Venecijoje?
– Žinote, kaip yra su socialiniais tinklais. Jei tik turi nelaimę apsitarti, surepetuoti – niekada tokie ekspromtai nepavyksta.
Taip ir dėl šio įrašo – jeigu nerepetuoji, jeigu gera nuotaika, visada socialiniuose tinkluose toks įrašas tampa populiarus. Bet jeigu tik repetuoji, jeigu pasisamdai kokią įmonę, kuri filmuoja, ir galvoji, kad jau dabar kai paskelbsi, kaip prisirinksi patiktukų, tai dažniausiai būna atvirkščiai, susidomėjimo – nulis. Žmonėms patinka ekspromtai.
– Rašėte, kad Venecijoje pirksite gondolą ir ten nuo šiol dainuosite. Kiek suprantu, licencijos irkluoti gondolą Venecijoje užsieniečiui gauti neįmanoma, tačiau kelionėje po kanalus įsisodinti dainininką kainuoja 100 eurų.
– Nėra ten dainininkų. Man ypač norėjosi su dainininku gondoloje paplaukioti. Įsivaizdavau, kad gondolininkai moka dainuoti. Bet mes net kelių klausėme, ar yra tokių gondolininkų, kurie moka dainuoti. Jie atsakė, kad gali pašvilpauti.
Mes su Egidijumi planavome: nusiperkame gondolą ir parplaukdami į savo stotelę padainuojame. Eilė nusidriektų, kiek norėtų su mumis paplaukioti. Venecijoje mes uždirbtume daugiau negu nuo Pumpėnų iki Kretingalės važinėdami šiandien.
– Ar Lietuvoje jums moka 100 eurų už koncertą?
– Taip, moka. Dar ir daugiau moka. Bet koncertas vienas per dieną, o gondolą nusipirkus galima būtų padaryti 20 paplaukiojimų per dieną.
– Kiek kainavo jūsų plaukiojimas gondola Venecijos kanalais?
– Pusės valandos plaukimas kainuoja 100 eurų, bet jei pasideri – gali už 80 eurų plaukioti. Tai mes pasiderėjome lietuviškai.
Bet jeigu mūsų su Egidijumi nėra Venecijoje, tai ten niekas ir nedainuos.
Juk dainavome tik sau, negalvojome, kad tiek žmonių bus. Bet išnirome netikėtai ir už kampo kavinė buvo. Ten sėdėjo didelis būrys turistų, tai jie puolė filmuoti ir garsiai šaukti.
Manau, kad jie nepratę, jog kanaluose dainuotų, nes per langus išlindo vietinių italų ir pradėjo mus filmuoti. Manau, kad jeigu būtų plaukiojančių dainininkų, tai jie ten su užkaltomis langinėmis sėdėtų ir net neišlįstų, nes tai būtų įprasta.
– Ar jums šis įrašas patinka?
– Vyresnei kartai įtikti mes mokame, žinome būdus. Bet įtikti jaunesnei kartai labai sudėtinga.
Tai man labiausiai rūpi, kaip pataikyti ir kaip kažką padaryti, kad susidomėtų jaunesnioji karta. Nes tai labai sunku.
O čia – atrodo, visiškai akademinis dalykas – neapoliečių liaudies daina. Bet ėmėme ir pataikėme.
* * *
Karikatūriško požiūrio į miestą stereotipas
Solveiga Daugirdaitė, kultūrologė
Venecijiečiai yra ypač susirūpinę dėl turizmo poveikio miestui. Kaip ir kituose masinio turizmo centruose, daugėjant turistų, išauga pragyvenimo ir nekilnojamojo turto kaina, tradicines parduotuves ir verslus pakeičia suvenyrų krautuvėles ir turistams skirti restoranai. Turizmas kaltinamas dėl valčių motorų teršiamo oro, triukšmo, iš dalies ir dėl kylančio vandens lygio.
Venecijoje augant turistų srautams drastiškai sumažėjo vietos gyventojų, jie piktinasi, kad miestas tampa disneilendu turistams, kurie pageidauja matyti ir girdėti tik tai, ko tikisi.
Gondolininkas, dainuojantis „O sole mio“, venecijiečiams yra tapęs tokio karikatūriško požiūrio į šio miesto kultūrą stereotipu.
Net Disney studija yra pasišaipiusi iš šio stereotipo: 2013 m. pasirodė animacinio filmuko apie pelytę Minę įsimylėjusį gondolininką peliuką Mikį serija. Perfrazuojant dainos pavadinimą, ji pavadinta „O sole Minnie“.
