Kopgalio tvirtovėje įsikūrusiame Jūrų muziejuje išskirtinę parodą surengė istorikai ir kultūrinių iniciatyvų grupės „Kvadratas“ nariai. Tai dar vienas prieš trejus metus prasidėjusio partnerių tęstinio projekto „Mus jungia jūra“ kūrybingo bendradarbiavimo rezultatas.
Žvaigždynų atspindžiai jūroje
Nors lietuviai dažnai vadinami ne vandenų o laukų artojais, šį stereotipą neigia jūros vaizdinių gausa mūsų mitologijoje, senųjų audimų raštuose, tautosakoje.
Marinistikos ženklų, simbolių netrūksta ir šiuolaikiniame mene. Dauguma jų – poetų ištarmės, susietos su bekraščių vandenų platybėmis, gamtos jėgų, anapusinio pasaulio, meilės ir kitokių žmogiškųjų jausmų apraiškomis gyvenime.
"Parodos LJM erdvėse pavadinimas irgi simboliškas, astronomiškai galvojant suvokiamas kaip Žemės sukimosi apie savo ašį, dangaus kūnų slinkties jūros link atspindys. Tuo pat metu tai – ir vizualinis reginys, kai aštri horizonto linija palengva ištirpsta toliuose, jūrą užkloja žvaigždynų šviesos marška“, – pristatydamas parodą „Dangus krenta į jūrą“ kalbėjo jos kuratorius Tomas Jurgis Daunora.
Projekto sumanytojai ir įgyvendintojai keramikos parodą pristato kaip savo tyrimą-refleksiją, bandymą atsakyti į jiems rūpimus klausimus: kokią vietą jūra užima šiuolaikinių dailininkų pasaulėjautoje, kokius jausmus, vaizdus ar formas inspiruoja buvimas prie jos arba galvojimas apie tai?
Ar gyvendamas kitose Lietuvos vietovėse žmogus jaučia gaivų, sielą apvalantį Baltijos alsavimą?
Keramikų žvilgsnis nuo kranto
Teminė keramikos meno ir istorinių vertybių paroda – pirmasis toks renginys neseniai Kopgalyje atnaujintose Jūrų muziejaus ir akvariumo erdvėse.
Ekspozicijų salėje šalia menininkų darbų pristatomi seni, jau nebenaudojami navigacijos prietaisai, anksčiau jūrininkams padėdavę susigaudyti bekraščių vandenyjų pasaulyje.
„Nematant kranto, laivavedžiams patikimiausiu kelrodžiu tapdavo dangaus skliaute žybsintys šviesuliai. Juos atpažinti, nustatyti kelionės kryptį, nepasiklysti padėdavo įvairūs prietaisai – Jokūbo lazda, žvaigždžių gaublys, pelengatorius, sekstantas“, – kalbėjo LJM muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Kita parodos "Dangus krenta į jūrą" dalis – keramika. Savo darbus pristato ryškūs kelių kartų menininkai, kilę iš įvairių Lietuvos vietovių: Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė, Laima Matijošaitytė-Martinkienė, Jonas Arčikauskas, Dalia Gentvainytė-Arčikauskienė, Egidijus Šimatonis, Daiva Ložytė, Tomas J. Daunora, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Rimgailė Dručiūnaitė, Monika Jonuškaitė, Aistė Kalvelytė.
Istorikų ir menininkų sąveika
Tik šiam projektui kurtuose darbuose menininkai atskleidžia savo asmeninį santykį su jūra. Jų žvilgsnis krypsta į povandenį pasaulį ir tai, kas virš jo, ekologijos problematiką, parodoma šiuolaikinių keramikos technologijų spektro įvairovė. Kiekvienas autorius parodai pateikė po vieną keramikos kompoziciją.
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai savo ruožtu menininkų ekspoziciją papildė nuo vikingų epochos buriniame ir motoriniame laivyne įvariais laikotarpiais naudota navigacijos technika – pristatomi ir autentiški prietaisai, ir jų replikos, nuotraukos, senoviniai žemėlapiai.
„Ši paroda vainikuoja Jūrų muziejaus ir kultūros bičiulių bendradarbiavimą. Turbūt pirmą kartą lankytojai ekspozicijų salėje pamatys tiek daug meno, supinto su istorija“, –draugyste su lankomiausiu Lietuvos muziejumi džiaugėsi grupės „Kvadratas“ vadovas keramikas T.J.Daunora.
LJM ir menininkų ryšiai užsimezgė prieš trejus metus – bendras projektas „Mus jungia jūra“ suvienijo kultūros įstaigą ir visuomenininkus.
Per tą laiką sostinės „Vilnius/Gobis. Lauko ekspo“ paviljone buvo surengta 12 keramikos meno ir 4 muziejaus eksponatų parodos jūros tematika.
Lietuva – ne tik artojų kraštas
Klaipėdos muziejininkai sostinės gyventojus supažindino su įvairiais eksponatais iš savo rinkinių: jūrų moliuskais, kriauklėmis, jūreivystės prietaisais, pristatė garsiausią Kuršmarių burvaltę kurėną, jo įrangą.
Tai prisimindama O.Žalienė šiltai pasveikino parodos „Dangus krenta į jūra“ dalyvius, pažymėjo, jog tokie bendri projektai įprasmina ir stiprina žmonių ryšį su jūra. Ji taip pat išreiškė viltį, jog muziejaus santykiai su keramikos ir kitų vaizduojamojo meno sričių atstovais ateityje tik stiprės.
„Tikiuosi, kad mūsų pastangos visiems Lietuvos gyventojams padės susivokti, kad jie yra ir jūrinės valstybės piliečiai, pajusti jūros svarbą, jos privalumus, prisidės ugdant žmonių ekologinę sąmonę, paskatins juos gamtos akivaizdoje elgtis atsakingai ir pareigingai“, - vylėsi LJM vadovė.