Solistė A.Stundytė operoje dainavo vilkėdama vien apatiniais

„Dmitrijus Šostakovičius perteikė visą lytinį aktą su, atsiprašant, sėklos nuleidimu ir varpos ištraukimu. Nešokiruojamai pastatyti jo operos turbūt neįmanoma“, – kalbėjo lietuvių sopranas Aušrinė Stundytė.

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė

Apr 8, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 7:41 PM

Balandžio 6-ąją A.Stundytė padainavo savo paskutiniame D.Šostakovičiaus operos „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ spektaklyje „Vlaamse Opera“ teatre Antverpene (Belgija).

Katalonų režisieriaus Calixto Bieito kūrinys dar prieš premjerą sukėlė žiniasklaidos pasipiktinimą. Mat teatras į jį viliojo atviro sekso ir prievartos scenų reklama. Tačiau Flamandijos operoje būtų sunku rasti bent vieną scenos kūrinį be nuogo kūno.

Vaizduotės įtempti nereikėjo

Brutalumas, pornografija, kūno skysčiai – tai C.Bieito vizitinė kortelė. Kritikai pašiepia šį režisierių dėl neišsenkamo išradingumo prikergiant savo firminį ženklą net mažiausiai tam tinkamam repertuarui.

O „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ atveju menininkui visai nereikėjo įtempti vaizduotės – šiame kūrinyje nestinga prievartos scenų, numatytų dar librete, kuris sukurtas pagal Nikolajaus Leskovo apysaką.

Operos heroję Kateriną Izmailovą, pramintą provincijos Ledi Makbet, tamsus Rusijos užkampis ir žmonių žvėriškumas paverčia žudike, svetimautoja, o galiausiai savižude. Šis D.Šostakovičiaus veikalas beveik tris dešimtmečius buvo uždraustas Rusijoje dėl „vulgarumo, pornografijos, kakofonijos“.

Atsikratė visų prietarų

A.Stundytės herojė Katerina beveik visą spektaklio laiką išbūna scenoje vienais apatiniais. Anot „Neue Musikzeitung“ kritiko, jos seksualinis apetitas nepasotinamas ir rodomas nepagražintai. Be gausių sueities scenų, herojė dar masturbuojasi priešais šaldytuvą, o po to gaivinasi ledo kubeliais.

Scenoje seksas rodomas įvairiausiais pavidalais.

„C.Bieito brutaliai atrėmė filmų iššūkį operos priemonėmis, – taip režisūrą apibendrino „Neue Musikzeitung“. – Režisierius parodė tik tai, kas glūdi D.Šostakovičiaus kūrinyje iki pat kartaus finalo Sibiro pelkėje, praryjančioje kūnus. Spektaklio įspūdis – neišdildomas.“

A.Stundytei intymias scenas įtaigiai suvaidinti padėjo išvaizdus čekų tenoras Ladislavas Elgras. „Mano partneris buvo labai atviras: mes beveik nevaidinome – viskas buvo tikra, išskyrus lytinį aktą“, – neslėpė dainininkė.

Ji labiausiai nerimavo dėl scenos, kurioje L.Elgro Sergejus išprievartauja Kateriną.

„Buvau šventai įsitikinusi, jog šioje operoje man teks pirmą kartą gyvenime išsirengti nuogai, o pasirodė, kad turėsiu visą spektaklį dainuoti vienais apatiniais. To tikrai nesitikėjau.

Jau nuo pirmųjų repeticijų mus aprengė kaip spektaklyje – buvo baisu.

Bet teko priprasti. Iš pradžių dar bandžiau įtraukti pilvą, neužsibūti negražiomis pozomis, bet gretai nustojau apie tai galvoti – neliko jokių prietarų“, – kalbėjo solistė.

Smurto scenos – sunkiausios

Vis dėlto Aušrinė paprašė motinos nevažiuoti į šį spektaklį.

„Calixo sukūrė operoje žiauresnę aplinką, daugiau brutalių scenų, nei yra librete, – aiškino dainininkė. – Viską darėme, kad spektaklis prikaustytų žiūrovų dėmesį – nė sekundę niekam nekiltų noro nusižiovauti, nusikrenkšti ar pačiulpti saldainį.“

C.Bieito savojoje „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ versijoje perkėlė XIX amžiaus rusų moters istoriją į abstraktų apokaliptinį pasaulį, kuriame triumfuoja jėga ir smurtas. Muštynių, prievartos, sekso scenas artistams reikėjo surepetuoti ypač kruopščiai, kad nesužeistų vienas kito, būtų išvengta nelaimingų įvykių.

„Kai visą dieną repetuoji tokius dalykus, spektaklis atrodo klaikus, – pripažino A.Stundytė. – Tačiau padainavus visą operą, jis jau nebedaro tokio įspūdžio – daug sekso, ir tiek. Bet tokia yra operos muzika.

D.Šostakovičius ja perteikė visą lytinį aktą.“

Jausmas lyg pas ginekologą

Ar dainininkams neprireikė psichologų pagalbos? „Stogas kartais važiuodavo, nors esu stiprios psichikos, – neslėpė Aušrinė. – Dirbome labai intensyviai, nes režisierius per repeticijas reikalavo šimtaprocentės energijos. Todėl jos būdavo neilgos – iki keturių valandų.

Tik kas iš to – laisvalaikiu negalėdavau nieko daryti: sėdėjau namuose ir žiūrėjau komedijas bandydama atsipeikėti, nusikratyti įtampos.

Kol dainavau Kateriną, negalėjau išsimiegoti – nusnūsdavau ne daugiau kaip tris valandas per parą. Numečiau svorio, nors ir ne tiek, kiek norėčiau: tik iki 5 kilogramų.

Turėjau valgyti, kad fiziškai nepalūžčiau. Bet man patinka toks įtemptas darbas – iš tikrųjų kurti, o ne dainuoti nateles stovint vietoje kaip įkaltai. Tai man – kančia.“

Bendrauti su C.Bieito lietuvei patiko ir dėl malonios kūrybinės atmosferos. „Retai patiriu tokį komfortą, kai dainininkas režisieriui yra pats svarbiausias, iš tikrųjų gerbiamas ir mylimas.

Bent jau Vakarų pasaulyje to seniai nėra – čia esi tik vergas, dažnai tarnaujantis isterikams, – svarstė Aušrinė. – Į C.Bieito repeticijas eidavome kaip pas seną gerą ginekologą. Jis darė viską, kad nesijaustume nepatogiai, nors bet kuriuo atveju ginekologo kėdėje juk sėdi be kelnaičių.“

Iš spektaklio, anot A.Stundytės, išeidavo tik vienas du žmonės. „Publika žiūrėjo operą kaip užhipnotizuota. Tokių ovacijų kaip Belgijoje esu sulaukusi tik kartą gyvenime – po „Madam Baterflai“ spektaklio Kelne“, – pasakojo solistė.

Griūva asmeninis gyvenimas

Bet griaunamosios jėgos, atrodo, persimetė iš D.Šostakovičiaus operos į A.Stundytės asmeninį gyvenimą. Moteris pradėjo skyrybų procesą, jau persikėlė gyventi iš Vokietijos į Ispaniją.

Priežastis – sutuoktinio pavyduliavimas.

„Su sceniniu gyvenimu tai nesusiję, – įsitikinusi Aušrinė. – Tačiau jei nebūčiau dainininkė, gal viskas būtų paprasčiau.“

Sudėtingą gyvenimo etapą menininkei padeda ištverti kūryba. Šiandien Aušrinė pradeda repetuoti kitą veikalą – Ludwigo van Beethoveno „Fidelijų“ Vienos valstybinėje operoje. Jos laukia dvigubas debiutas – ir teatre, ir operoje.

Režisierius eksperimentuoja su lietuviais

Jau ne vieną kartą su C.Bieito susidūręs lietuvių tenoras E.Montvidas abejojo, ar norėtų tęsti bendradarbiavimą su šiuo režisieriumi.

Kurdamas Belmontę katalono režisuotame W.A.Mozarto „Pagrobime iš seralio“ solistas turėjo išsirengti scenoje iki trumpikių ir žiūrovų akivaizdoje apsivilkti T.Turner stiliaus suknelę, įsidėti krūtis, apsiauti aukštakulnius, užsidėti peruką. Spektaklis buvo skirtas tik suaugusiesiems, prikimštas sekso scenų. Šokiruota publika švilpė, trypė ir trankė durimis.

C.Bieito režisuotas G.Verdi „Makbetas“ su E.Montvidu buvo skandalingai nušvilptas.

Šį sezoną su prieštaringai vertinamu režisieriumi susipažins ir tenoras V.Vyšniauskas. Jis pakviestas kurti Otelo C.Bieito spektaklyje Bazelio teatre Šveicarijoje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.