Europos operos dienų šventė šeštadienį iškilmingai atidaryta LNOBT Raudonojoje fojė žaviu moderniojo ir klasikinio šokio kolektyvo „Polėkis“ mažųjų šokėjų pasirodymu. Po šios įžangos įteikti diplomai pirmiesiems teatro stažuotojams – Raimundui Juzuičiui, Vilijai Mikštaitei-Mažulienei, Monikai Sakalauskaitei ir Kristinai Siomkai. Metus jų vokalą lavino solistai Sigutė Stonytė ir Arūnas Malikėnas.
Ko stažuotojai išmoko, buvo galima iškart įsitikinti savo akimis ir ausimis Europos operos dienų proga inscenizuotoje J.S.Bacho „Kavos kantatoje“. Ji vidurdienį parodyta LNOBT Kamerinėje salėje. Dainavo R.Juzuitis, M.Sakalauskaitė ir dar studijuojantis tenoras Edgaras Davidovičius, grojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentų ansamblis. Tikra kava publiką vaišino bendrovė „Šviežia kava“.
Kas nespėjo į vidurdienio spektaklį, beje, trunkantį vos pusvalandį, turės dar tris progas tai padaryti: šeštadienį 18 val. „Kavos kantata“ skambės prekybos centre „Go 9“, sekmadienį 12 val. – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme, 18 val. – LMTA Didžiojoje salėje. Vakariniuose spektakliuose dainuos LMTA studentai Lina Dambrauskaitė, Arminas Skirvainis, Andrius Bartkus.
Nors ir vadinamas kantata, šis J.S.Bacho kūrinys trims solistams ir instrumentiniam ansambliui dažnai atliekama sceniškai ir yra vadinama miniatiūrine komiškąja opera. Vilniuje pastatyto spektaklio muzikos vadovas – Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė.
Kompozitorius „Kavos kantatą“ sukūrė maždaug apie 1734 metų vidurį Leipcigo Zimmermanno kavos namų užsakymu. Šie kavos namai buvo ne tik miestelėnų susibūrimo vieta, bet ir universiteto ansamblio „Collegium musicum“ buveinė. Leipcigiečiai mėgo ansamblio koncertus, per kuriuos galėjo skanauti tuomet dar egzotišku gėrimu laikytos kavos.
Neįmantrus kūrinio libretas nurodo ano laiko aktualiją: Vokietijoje buvo siekta moterims kaip blogą įprotį uždrausti gerti kavą. Pagrindinė kantatos veikėja Lizetė dainuoja: „Ak! Koks gardus kavos skonis! Švelnesnis už tūkstantį bučinių, saldesnis už muskatinį vyną!“
Tėvas visaip stengiasi dukterį atgrasyti nuo šio, jo manymu, ydingo pomėgio. Paskutinis argumentas, kurio jis griebiasi: „Dukra, tu turi manim tikėti, kava sutrukdys tau ištekėti.“
O kaip viskas baigiasi? Tai bus galima sužinoti pasiklausius „Kavos kantatos“, kuri atliekama lietuviškai. Bet intuicija turbūt šnibžda: apsukrioji Lizetė ir kava negali nelaimėti.