Garsiausiuose pasaulio operos teatruose dainuojanti 43 metų solistė A.Netrebko, pernai lapkritį išsiskyrusi su urugvajiečiu bosu-baritonu Erwinu Schrottu, jų penkiamečio sūnaus Tiago tėvu, neilgai buvo viena. Dabar šalia jos – impozantiškas 33 metų azerbaidžanietis J.Eivazovas. Jis ne toks stotingas kaip E.Scrottas, užtat matyti, kad nuoširdus žmogus. Kaip socialiniuose tinkluose rašo A.Netrebko gerbėjai, džiaugdamiesi jos asmenine laime, kaukaziečiai dievina vaikus, taigi nuo autizmo kenčiantis Tiago gyvens kaip inkstas taukuose.
A.Netrebko sekasi ne tik asmeniniame gyvenime - Zalcburgo festivalyje rugpjūčio 9-ąją parodytas G.Verdi operos spektaklis „Trubadūras“, kuriame ji atliko Leonoros partiją. Į grafą di Luną persikūnijo Placido Domingo. Spektaklis sulaukė entuziastingų atsiliepimų, o rugpjūčio 15-osios spektaklį transliavo televizijos kanalai ORF, „Arte“, „Mezzo“, rusiškoji „Kultura“.
Kaip rašo žiniasklaida, šis spektaklis liudija galutinį A.Netrebko perėjimą nuo lyrinio koloratūrinio prie dramatinio repertuaro. „Nėra tokių žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti A.Netrebko Leonorą. Sunku patikėti, kad dar neseniai ši artistė dainavo Norinos ir Adinos partijas. Dabar tai pasakiškas G.Verdi balsas“, - savo recenzijoje rašė pagrindinio Vienos kultūros portalo „Der Neue Merker“ vyriausioji redaktorė Sieglinde Pfabigan.
Praėjusį sezoną A.Netrebko keliuose Europos teatruose atsisakė dainuoti Margaritą Charles'io Gounod operoje „Faustas“ motyvuodama tuo, kad Margaritos partija nebetinka jos balsui. Antra vertus, praėjusiame Zalcburgo festivalyje pristatytas albumas „Verdi“ parodė, kam primadona dabar atiduoda pirmenybę.
„Nors asmeniniame gyvenime A.Netrebko metai buvo sunkūs (skyrybos su E.Schrottu, autizmo diagnozė sūnui, interneto komentatorių pašaipos dėl antsvorio), A.Netrebko kaip profesionalė liko puikios formos ir dainuoja taip, tarsi visame pasaulyje nėra laimingesnio žmogaus. Vieni ją jau laiko pranašesne už Marią Callas (deja, diagramų ir kriterijų, pagal kuriuos vertinami balsai istorinėje perspektyvoje, laikraštis „Suddeutsche Zeitung“ nepateikia), kiti, kaip Riccardo Muti, lygina ją su Renata Tebaldi“, - rašo rusų kultūros portalas „Colta.ru“.
Spektaklis tapo ir nauju A.Netrebko susitikimu su P.Domingo. Šis dainininkas kadaise garsėjo kaip vienas geriausių Manriko tenoro partijos atlikėjų. Tačiau dabar 73 metų P.Domingo, atliekantis baritono partijas, dainavo grafą di Luną. Kaip rašo recenzentai, nelabai vykusiai („P.Domingo nebedainuoja tenoru, bet normaliu baritonu dar netapo. Klausydamasis jo dabar, po balso permainos, greičiau galvoji apie statistiką. Prie anksčiau padainuotų 144 partijų metras pridėjo dar vieną, prie daugiau kaip 3700 pasirodymų galima pripliusuoti vienetuką. Mene būna atvejų, kai skaičiai iškalbingesni už žodžius.“)
Spektaklį režisavo latvių režisierius Alvis Hermanis, jau ne pirmą kartą kviečiamas į Zalcburgo festivalį. Režisūra sulaukė prieštaringų vertinimų. Panašiai kaip Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatytoje G.Verdi operoje „Ernanis“, A.Hermanis „Trubadūro“ veiksmą perkėlė į muziejų. Jis, režisieriaus žodžiais tariant, atlieka laiko mašinos funkciją ir žiūrovus, gidus, muziejaus darbuotojus perkelia į Renesanso epochos paveikslų kontekstą. Kartu darosi suprantamesnis ir iki simbolio pakylėtas painus operos siužetas iš viduramžių laikų, kurį režisieriai paprastai laiko beviltišku.
Parengė Milda Augulytė
