– Gal tai reiškia, kad seniausiai Lietuvoje operetės tradicijas puoselėjantis Kauno valstybinis muzikinis teatras šį sezoną grįžta prie savo ištakų ir gyvens pagal taisykles karalienės operetės, kurią, priminkim, prancūzai šmaikščiai vadina lengvabūde operos seserimi?
– Atrodo, taip ir bus: šį sezoną pas mus karaliaus operetė. Tai – išskirtinis žanras. Iš operetės publika tikisi lengvų emocijų, grakštumo, spalvingumo, ekspresijos, kitaip tariant – šventės, kurią sukurti nėra paprasta. Mūsų teatras tikrasis šio žanro flagmanas, tad kolektyvas su didžiausiu pasimėgavimu neria į šio žanro gelmes. Praėjusį sezoną daugiausia dėmesio skyrėme operai ir pristatėm tris („Džanis Skikis“, „Vedybų vekselis“ ir „Caro sužadėtinė“), šiemet kviesime žiūrovus pasidžiaugti operetėmis. Pirmoji jų – „Balius Savojoje“, kurios premjera numatoma spalio pirmąją savaitę.
Naujus spektaklius pas mus stato ar statys bei vaidmenis juose atliks talentingi menininkai. Manome, mūsų gerbiami žiūrovai pritaria teatro nuostatai suteikti galimybę jauniems, gabiems talentams pasireikšti. Operetės „Balius Savojoje“ statytojai – režisierius Andrius Žiurauskas (šiam iš įvairių televizijos serialų ar kultūros renginių gerai visiems pažįstamam Kauno lėlių teatro aktoriui bei režisieriui operetės pastatymas bus pirmasis) bei jauna scenografė, grimo bei kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, jau kūrusi spektaklius Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Spektaklio choreografė Aušra Gineitytė pirmą kartą bendradarbiauja su kauniečiais. Tarp operetės statytojų yra ir brandus menininkas – mūsų teatro dirigentas Jonas Janulevičius. Visi jie drauge su teatro artistų trupe kuria pulsuojantį gyvenimo džiaugsmu spektaklį.
Kiek vėliau teatro žiūrovus pradžiuginsime dar viena premjera – Johanno Strauso „Žydrasis Dunojus“. Naują spektaklį kuria garsi balerina Eglė Špokaitė, pas mus debiutuojanti kaip baletmeisterė. Paskui, jau kitų metų pavasarį, susitiksime su kompozitoriaus Antano Jasenkos bei libreto autorės Agnės Dilytės kūryba per spektaklio „Muzikos karalystės gyventojai“ premjerą.
– Ar tai bus vienas jūsų vadovaujamo teatro planuojamų edukacinių projektų?
– Taip, šio edukacinio spektaklio tikslas – per žaidimą atsakyti jaunajam žiūrovui į daugybę klausimų: kas yra muzika, ką ji gali ir panašių. Edukaciniams projektams šį sezoną ketiname skirti išskirtinį dėmesį, nes norime ne tik kurti, bet ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas.
– ... kartu augindamiesi ir žiūrovą?
– Manytume, visų teatrų tikslai – panašūs. Ir žiūrovas auginamas nuo mažumės. Džiaugiuosi, kai matau prie Kauno lėlių teatro (jis yra greta mūsiškio) eilę stovinčių vaikų. Vadinasi, paaugę jie ateis ir pas mus, ir į filharmoniją, ir į kurį nors kitą teatrą. Svarbu, kad teatras vis labiau tampa reikalingas vaikams, nes jis žadina vaizduotę, skatina fantaziją ir kūrybinį mąstymą. O tai savo ruožtu praturtina gyvenimą.
Pratęsiant mintį, dera pasakyti, kad šį sezoną vyresniųjų klasių moksleivius numatome kviesti į edukacinį projektą „Pažinkime operą: spektaklio gimimas“. Renginius ves žinomas Lietuvos operos režisierius, pedagogas Nerijus Petrokas. Edukacinius koncertus-seminarus bei operas diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas.
Pasitelkus žinomus kūrinius, bus suprantamai pristatoma kompozitorių sceninė kūryba. Tai iliustruos jaunųjų teatro solistų ar dar tebestudijuojančių dainininkų atliekami kūriniai, o kaip apibendrinimas antrojoje dalyje skambės vienaveiksmė opera „Pakita“. Užmezgę bendradarbiavimą su sostinės M.K.Čiurlionio menų mokykla, tikimės ir savojo teatro trupę papildyti jaunais menininkais. Kviesime šios mokyklos auklėtinius pas mus stažuotis, pamatyti, koks yra Kauno muzikinis teatras, susipažinti su specifika, o paskui apsispręsti tapti trupės nariais.
– Teatro sezono afišoje tikriausiai bus skelbiami ne vien jauniesiems žiūrovams skirti koncertai?
– Metams baigiantis tradiciškai rengsime naują koncertinę programą Naujųjų išvakarėms. Drauge su žiūrovais minėsime pripažintų teatro menininkų kūrybos ar asmeninius jubiliejus: kitąmet sausį solistai Juozas Janušaitis švęs 60-ąjį, o Bernarda Petravičiūtė – 80-ąjį gimtadienius. Šį ilgametė teatro solistė, biografinės knygos „Neatplėšti laiškai“ autorė žada nustebinti savo talento gerbėjus kunigaikštienės Kudenštain vaidmeniu vasario 8 dieną Imres Kalmano operetėje „Grafaitė Marica“.
– O kaip bus su ne vienus metus trunkančia ir žiūrovų akims kliūvančia senųjų teatro rūmų renovacija? Ar jau planuojate darbų pabaigtuves?
– Ne taip paprasta viską baigti per keletą metų, juolab atnaujinant ir moderniai įrengiant kadaise, 1893-iaisiais, pastatytą statinį. Tačiau, sutikite, teatras pastaraisiais metais stipriai pagražėjo. Dideli darbai padaryti Didžiojoje salėje. Čia jau yra ventiliaciniai kanalai – kai pakeisim salės įrangą bei baldus, ši sistema veiks. Orkestrinėje ventiliacija pradės veikti jau šį sezoną. Salei dar trūksta sceninės įrangos, kitų dalykų. Dabar tvarkomos drabužinės, kuriose, deja, per 1994 metais darytą kapitalinį remontą „pamiršta“ įrengti šilumos izoliaciją. Todėl prišildyti patalpas iki normalios temperatūros žiemą dažnai neįmanoma.
Norėtume užbaigti ir teatro fasado remontą, kuris vis tebesitęsia. Jei gautume Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, teatro atnaujinimo procesas būtų spartesnis.
– Esate ne tik teatro vadovas, bet ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, tad dabar klausimas iš kitos operos: ar jums, kaip meno kūrėjui, ką nors duoda buvimas politikoje, kuri, pasak amerikiečių, yra galimybė pasinaudoti situacijomis?
– Kažin ar galėtume kalbėti apie kokią nors apčiuopiamą naudą. Tačiau buvimas politikoje geras tuo, kad matau miesto nuotaikas, žinau bei galiu pasigilinti į projektus, kurie rengiami, kartu prisidėti ir prie Kauno kultūros puoselėjimo.
Galiu ir menininkams, kultūros žmonėms pagelbėti nepasiklysti biurokratijos brūzgynuose, kaip nutiko vienam buvusiam mūsų teatro solistui. Šis garbaus amžiaus žmogus kadaise gavo nedidelį butą miesto centre, tačiau laiku jo neprivatizavo. O paskui paaiškėjo, kad reikalingų dokumentų neturi. Žmogui grėsė iškeldinimas per teismus. Džiaugiuosi pagelbėjęs, kad to neįvyktų, – savivaldybė bylinėjimąsi sustabdė, butas dabar pagaliau įteisintas teatro veterano, kuris jame apie 50 metų gyvena, vardu.
