V. Urmana neslepia, kad jai jau norisi lengvesnio gyvenimo

„Gal man reikia dopingo, kad per daug nesijaudinčiau?“ – juokavo operos dainininkė Violeta Urmana. Ji grįžo į Lietuvą koncertuoti su Izraelio filharmonijos orkestru ir atsiimti Italijos apdovanojimo.

V.Urmana šįvakar dainuos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.<br>Rengėjų nuotr.
V.Urmana šįvakar dainuos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.<br>Rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė

Sep 18, 2014, 2:06 PM, atnaujinta Jan 30, 2018, 1:42 PM

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre V.Urmana šįvakar pirmą kartą scenoje susitiks su pasaulyje garsiu Izraelio kolektyvu, nors su jo vadovu Zubinu Mehta bendradarbiauja jau beveik du dešimtmečius.

Staigmena koncerte laukia ir solistės gerbėjų – ji po keliolikos metų atliks savo mėgstamas Eboli, Azučenos, Dalilos arijas, kuriomis pradėjo pasaulinę karjerą prieš tapdama sopranu.

Rytoj Italijos ambasadoriaus Stefano Taliani de Marchio rezidencijoje Vilniuje 53 metų V.Urmanai bus įteiktas Italijos žvaigždės ordinas už nuopelnus šios šalies kultūrai.

Gauti šį garbingą apdovanojimą neitalui – išskirtinė garbė.

– Pakilusi į operos Olimpą jūs tarsi vėl grįžtate į savo kelio pradžią, prie pirmųjų svarbių vaidmenų. Kaip į tai reaguoja pasaulis? – paklausiau V.Urmanos.

– Kai kam gal tai atrodo keista – mano, kad aš renkuosi lengvesnį kelią: „susigadinau“ savo sopraną, tad bandau dainuoti žemesnes, patogesnes partijas.

Jei iš tikrųjų taip būtų, rėkčiau krūtininiu balsu – negalėtumėte manęs klausytis. Nusidainavę sopranai nevirsta gerais mecosopranais.

Tiesa, kai kurie teatrai, atrodo, labiau patikėjo mano virsmu iš žemesnio į aukšto balso dainininkę negu dabartiniu grįžimu į mecosoprano repertuarą.

Aš tiesiog pastebėjau, kad negaliu taip lengvai, tiksliai ir tyliai kaip anksčiau padainuoti kelių aukštų natų, tarkime, „Aidoje“ ir „Normoje“, o dainuoti kitaip man neleidžia muzikantės sąžinė.

Todėl nutariau nebedainuoti šio repertuaro – pirmiausia itališkų operų – kaip sopranas. Net mano vyras Alfredo (italų tenoras Alfredo Nigro. – Red.) stebisi mano atkaklumu.

Bus įdomu gruodžio mėnesį debiutuoti Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre Amneris vaidmeniu „Aidoje“, nes visi ten žino mane kaip Aidą. Dainuodama šią heroję prisikentėjau nuo Amneris – dabar aš pakankinsiu Aidą.

– Tačiau ką tik sėkmingai debiutavote Kinijoje Santucos partija, kurią dainuoja sopranai, itališkoje operoje „Kaimiška garbė“.

– Taip, kinai nepagailėjo man ovacijų, o šis vaidmuo tinka abiejų tipų balsams.

Darbas buvo įtemptas – šioje operoje verda aistros, mano herojės širdis plyšta iš skausmo.

Negalėjau atsipalaiduoti, nors patys kinai man patarė nepersistengti, esą ten niekas nieko operose nesupranta. Dar ir kaip supranta! Kai duodi tikrą emociją, sulauki tikro atsako.

Tačiau neslėpsiu – kartais man jau norisi lengvesnio gyvenimo.

– Troškote pailsėti po įtemptų praėjusių Richardo Wagnerio metų. Ar noras išsipildė?

– Dabar turiu daugiau pertraukų tarp spektaklių ir koncertų negu anksčiau, ir tai man patinka. Mėgstu atostogauti.

Ką tik su Alfredo grįžome iš Italijos pajūrio – įdegėme, atsigavome po Kinijos. Ten buvo blogi orai – parskridome iš Azijos vos ne astmatikai.

Dabar jau galėčiau, jei norėčiau, iš viso nedainuoti, nenuskursčiau dėl to. Bet nesugebu užsisėdėti namuose.

Šio mėnesio pabaigoje dainuosiu Florencijoje savo mėgstamoje Hectoro Berliozo kantatoje, vėliau laukia spektakliai Romoje su Riccardo Muti, Neapolyje – su Z.Mehta.

Į Italiją grįšiu po ilgoko laiko. Tačiau ši šalis mano kūrybinėje biografijoje – išskirtinė.

Visą gyvenimą dainuoju itališką muziką.

– Su Izraelio orkestru pirmą kartą susitiksite tik šiandien. Gal dėl to koncertui pasirinkote kone žinomiausias savo repertuaro arijas?

– Norisi padainuoti tai, kas geriausia. Be to, kai ką esame anksčiau atlikę su Z.Mehta. Mes daug muzikavome kartu Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje.

Z.Mehta – labai svarbi asmenybė mano kūrybos kelyje. Ir ne tik dėl to, kad jis – vienas ryškiausių visų laikų dirigentų.

Maestro spinduliuoja žmogišką šilumą ir optimizmą, bendrauti su juo nepaprastai gera.

Dar nesu mačiusi Z.Mehtos supykusio. O diriguodamas jis tiesiog gardžiuojasi muzika.

Man kiekvienas susitikimas su juo – fantastiška patirtis.

Solistės kolekcijoje gausėja apdovanojimų

* 2010 m. V.Urmanai buvo suteiktas svarbiausias Austrijoje dainininkės titulas – „Kammersangerin“. Anksčiau ji buvo apdovanota Londono Karališkosios filharmonijos draugijos ir F.Abbiati tarptautinės kritikų draugijos prizais.

* Lietuvoje solistė įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Užsienio reikalų ministerijos Lietuvos tūkstantmečio žvaigžde ir Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, prizu „LT tapatybė 2006“ bei Operos bičiulių draugijos apdovanojimu „Kipras“.

* Rytoj solistei bus įteiktas Italijos valstybinis ordinas „Ordine della Stella d’Italia“ – Italijos žvaigždės ordinas už šios šalies kultūros sklaidą pasaulyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.