Ar istorija atleis korifėjams, kurie pritarė Ukrainos aneksijai?

Reakcingų politikų įkaitais tapę iškilūs menininkai galiausiai išteisinami – tai liudija istorija. Panašu, kad jau esame linkę pateisinti ir liūdnai pagarsėjusius šiuolaikinius „herojus“.

„Argi menininkai neturi ginti tiesos? – retoriškai klausė G.Kremeris. – Visi mes turime pasirinkti – likti abejingiems ar surasti būdą pasisakyti. Niekada nesukursime geresnio pasaulio, jei ieškosime komforto, atsiribosime nuo tautos konfliktų“.<br>V.Balkūno nuotr.
„Argi menininkai neturi ginti tiesos? – retoriškai klausė G.Kremeris. – Visi mes turime pasirinkti – likti abejingiems ar surasti būdą pasisakyti. Niekada nesukursime geresnio pasaulio, jei ieškosime komforto, atsiribosime nuo tautos konfliktų“.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė

Sep 29, 2014, 9:27 PM, atnaujinta Jan 29, 2018, 5:37 AM

Dar neseniai virė aistros dėl Rusijos menininkų, palaikiusių Kremliaus agresiją Ukrainoje. Liūdnai pagarsėjusį laišką pasirašiusius Valerijų Gergijevą, Vladimirą Spivakovą, Denisą Macujevą ir kitus Vakarai baudė protesto akcijomis jų gastrolių metu. Jurijus Bašmetas neteko ir Lvovo konservatorijos garbės profesoriaus vardo.

Lenkija apskritai atšaukė 2015-aisiais planuotus Rusijos kultūros metus savo šalyje ir Lenkijos metus Rusijoje, reaguodama į Kremliaus politiką Ukrainoje.

Savo požiūrį į Vladimiro Putino pakalikus menininkus išreiškė ir Lietuvos kultūrininkai. Džiazo kūrėjas Dainius Pulauskas atsisakė dalyvauti Igorio Butmano festivalyje, Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) atšaukė tris koncertus Rusijoje, tarp jų – V.Spivakovo vadovaujamuose Maskvos muzikos namuose.

Tačiau po praėjusį savaitgalį surengto puikaus sezono pradžios koncerto LKO išvyko koncertuoti į J.Bašmeto festivalį Minske. Jame grieš ir Kremliaus numylėtinis su savo vadovaujamais „Maskvos solistais“.

Po to S.Krylovo laukia koncertas „D.Macujevas ir draugai“ Sankt Peterburgo Marijos teatre su V.Gergijevo diriguojamu šio teatro orkestru. Koncerte pasirodys taip pat Lietuvos bičiuliai Maksimas Rysanovas, Aliona Bajeva.

Ar meno pasaulyje apskritai reikia paisyti kūrėjų politinių pažiūrų?

Politikai neturi laiko

S.Krylovas net nustebo, priminus jam J.Bašmeto nuodėmes. „Tai jis – jau nebe J.Bašmetas?“ – šyptelėjo smuikininkas.

LKO vadovas prisipažino iki šiol nesusidūręs su politinio apsisprendimo problema ir neturintis aiškaus požiūrio į prieštaringai vertinamus muzikus. „Aš nedalyvauju diskusijose šia tema. Net neturiu tam laiko. Mano koncertų kalendorius perpildytas. Tarkime, Vilniuje neturėjau laisvos minutės net įsijungti „Skaipo“ ar telefono“, – kalbėjo maestro.

Gal menininkams visai ir nesvarbu būti politiškai angažuotiems? Anot S.Krylovo, į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai. „Aišku, kiekviena asmenybė turi savo nuomonę ir ji gali keistis. Pažiūrėsime, kaip toliau viskas klostys. Bet dėl vieno aš esu tikras: aš – už taiką visame pasaulyje ir tautų draugystę“, – dėstė muzikas.

LKO direktorius Egidijus Mikšys pabrėžė, kad orkestras vyksta ne į Rusiją, o į Baltarusiją.

„Baltarusiai į viską žvelgia kitaip. Mes nieko nepolitizuojame. Dėl šio koncerto sutarta prieš metus. Be to, festivalį organizuoja ne J.Bašmetas – renginys tik pavadintas jo vardu. Čia nėra asociacijų su Rusija, – aiškino E.Mikšys.

„J.Bašmetas gal ir neteisus, bet gyvenant Rusijoje yra daug peripetijų, kurių mes nežinome ir negalime žinoti“, – pridūrė LKO direktorius.

Misija – ginti tiesą

Įdomu, kad LKO koncertmeisteris Džeraldas Bidva kolektyvui gastroliuojant Baltarusijoje repetavo Vilniuje su kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“ ir jo vadovu Gidonu Kremeriu, kuris yra griežtai atsiribojęs nuo J.Bašmeto ir kitų Vladimiro Putino dvaro muzikantų.

Tik prieš savaitę Dž.Bidva su šiuo kolektyvu dalyvavo G.Kremerio politinėje akcijoje Dresdeno „Semperoper“. Ja maestro siekė atkreipti visuomenės dėmesį į Rusijos ir Ukrainos konfliktą.

„Aš negaliu būti abejingas dramatiškiems įvykiams, kurie labai primena situaciją Europoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Jaučiu pareigą kaip artistas ir muzikantas išreikšti savo nerimą muzika“, – aiškino G.Kremeris atvirame laiške, kurį išplatino keli interneto portalai.

Tos dienos pasirodymui anksčiau planuota autobiografinė programa „Viskas apie Gidoną“ buvo pakeista maestro bendraminčių rusų kompozitorių kūriniais ir pavadinta „Mano Rusija“.

„Noriu priminti tikrąsias Rusijos vertybes, kurios atsidūrė pavojuje. Tegu muzika būna sąžinės ir savimonės instrumentas“, – rašė minėtame laiške apie koncertą G.Kremeris.

Maestro prisipažino, kad jį labiausiai baugina inertiška žmonių reakcija į tragiškus įvykius, pasidavimas politikų manipuliacijoms, liūdina pripažintų menininkų dalyvavimas šiuose „žaidimuose“.

„Argi menininkai neturi ginti tiesos? – retoriškai klausė G.Kremeris. – Visi mes turime pasirinkti – likti abejingiems ar surasti būdą pasisakyti. Niekada nesukursime geresnio pasaulio, jei ieškosime komforto, atsiribosime nuo tautos konfliktų“.

Renginio metu maestro kalbėjo publikai kartu su kompozitoriumi Leonidu Desiatnikovu apie situaciją Rusijoje, apie turtingą šios šalies kultūros palikimą, atsakinėjo į klausimus iš salės.

Atgaivino tradiciją

„G.Kremeris nevelia orkestro į politiką, – patikino Dž.Bidva. – Jo akcijos – tai tik menininkų solidarumo gestas. Mes koncertais rodome pasauliui, kad Rusijoje yra ir gražių dalykų. G.Kremeris nepaprastai išgyvena dėl šios šalies ir nori, kiek galėdamas, išreikšti savo požiūrį, nors pats netiki, kad tai ką nors pakeis“.

Prieš metus G.Kremeris buvo surengęs labdaros koncertą „Su meile Rusijai“ Berlyne, kuriuo siekė atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje. 2009-aisiais Leipcige ir 2011-aisiais Strasbūre jis buvo subūręs menininkus palaikyti koncertu rusų valdžios represijų aukas ir visus kovotojus už teisingumą. To seniai niekas nedarė. Išėjus didiesiems XX amžiaus humanistams Pablo Casalsui, Mstislavui Rostropovičiui, Leonardui Bernsteinui, Yehudi Menuhinui, muzikų solidarumo su politinėmis aukomis akcijų tradicija buvo prigesusi. G.Kremeris ją atgaivino.

Didieji bus išteisinti

Tačiau pragmatiškame šiandienos pasaulyje idealizmas sunkiai suvokiamas. Kai kas maestro kaltina savireklama, kai kam jis atrodo naivus juokingas Don Kichotas.

Ar ne keista, kad jo bičiulė kompozitorė Sofija Gubaidulina, kurios muzika skamba G.Kremerio manifestacijose, taip pat įtraukta į J.Bašmeto festivalio programą kaip garbės viešnia?

Net L.Desiatnikovas duodamas interviu radijui „Svoboda“ iš esmės pateisino menininkus, kurie savo parašais pritarė Ukrainos aneksijai. Esą kažam tai gal išsaugojo darbą ar užtikrino pavaldžių žmonių saugumą, kai kas gal nežinojo, kad jo vardu naudojamasi.

„Realus gyvenimas – tai ne idealistiški, išgalvoti dialogai spaudoje ir internete, jis kupinas kompromisų“, – mano kompozitorius.

Pasak jo, sovietų valdžios įkaitui Dmitrijui Šostakovičiui galiausiai buvo atleista – gali būti, kad būsią visiškai atleista ir V.Gergijevui.

„Savo širdyje aš jam atleidžiu jau dabar, kai klausausi jo neprilygstamų įrašų“, – prisipažino L.Desiatnikovas.

Vilniuje pradės Europos turą

* G.Kremerio vadovaujams orkestras „Kremerata Baltica“ rengiasi Vilniuje spalio mėnesio europiniam turui, kurio viešnia bus viena žymiausių šių laikų fortepijono virtuozių – argentinietė M.Argerich. Turas prasidės koncertu Vilniaus kongresų rūmuose spalio 11 d.

* „Kremerata Baltica“ iki šiol tik kartą muzikavo su šia audringu temperamentu garsėjančia fortepijono legenda. Ji palaikė G.Kremerį pernykščiame labdaros koncerte „Su meile Rusijai“ Berlyne.

* Dabar menininkai atliks naują – B.Bartoko, L.van Beethoveno, W.A.Mozarto kūrinių – programą. Iš Vilniaus „Kremerata Baltica“ su soliste keliaus į Cesį Latvijoje, Miuncheną Vokietijoje, Barseloną Ispanijoje, Toriną ir Milaną Italijoje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.