Festivalį „Gaida“ pradės kosminis „Strasbūro mušamųjų“ koncertas

Spalio 1-ąją, Pasaulinę muzikos dieną, paskelbta didžiausio Lietuvoje aktualios muzikos festivalio „Gaida 2014“ programa. Pripažintas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės muzikos forumų ne tik Baltijos kraštuose, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje, 24-tą kartą rengiamas festivalis nuo spalio 24 iki lapkričio 9 d. kvies į dvylika išskirtinių renginių – koncertų, spektaklių, audiovizualinių projektų įvairiose sostinės erdvėse.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 2, 2014, 4:35 PM, atnaujinta Jan 28, 2018, 8:13 PM

Žinios apie kai kuriuos „Gaidos“ renginius jau yra plačiai pasklidusios – didžiulio publikos susidomėjimo sulaukė žinia, kad į Vilnių atvyksta muzikos legenda Philipas Glassas, pasaulinė teatro įžymybė Heineris Goebbelsas, garsiojo Vokietijos elektroninės muzikos akto „Monolake“ lyderis Robertas Henke, tokie atlikėjai kaip charizmatiškasis violončelės virtuozas iš Izraelio Gavrielis Lipkindas ar žaibiškai kylanti smuiko žvaigždė Aisha Syed iš JAV. Na, o festivalio „Gaida“ atidarymas spalio 24 d. patikėtas pasaulinio garso perkusininkų grupei iš Prancūzijos „Strasbūro mušamieji“ („Les Percussions de Strasbourg“).

Strasbūro perkusininkų ansamblis į Lietuvą atveža įžymaus prancūzų kompozitoriaus Gerardo Grisey kūrinį „Le Noir de l’Etoile“ („Juodoji žvaigždė“) ir gausybę įvairiausių instrumentų šiam įspūdingam kūriniui atlikti. Savo kolekcijoje muzikantai turi sukaupę ir yra įvaldę apie 400 skirtingų mušamųjų instrumentų.

„Kosminę“ valandos trukmės kompoziciją „Strasbūro mušamieji“ atliks Šiuolaikinio meno centro Didžiojoje salėje, išsidėstę aplink publiką įrengtose 6 scenose. Klausydamiesi šio kūrinio žiūrovai turėtų pasijusti tarsi atsidūrę visatos garsų sūkuryje. „Juodąją žvaigždę“ G.Grisey parašė inspiruotas garsų, sklindančių iš kosminių pulsarų, kurių atradimas prieš keletą dešimtmečių sukėlė sensaciją astronomijos ir apskritai mokslo pasaulyje.

„Kai 1985 metais Berklyje susitikau su astronautu ir kosmologu Joe Silku, jis mane supažindino su pulsarų garsais. Aš buvau tiesiog pakerėtas ir sugundytas jų, ypač iš Vela Pulsaro, ir, kaip sėdančiam ant seno dviračio Picasso, man staiga iškilo klausimas – ką galėčiau su visu tuo nuveikti? Atsakymas atėjo negreitai kol sumaniau integruoti šiuos garsus į muzikos kūrinį be jokių manipuliacijų jais,“ – rašė G.Grisey.

Kūrinyje tarsi atkuriami kosmoso garsai, neutroninės žvaigždės čia rotuojamos 7 mln. šviesmečių tarpsnyje, o iš pulsaro sklindanti pulsuojanti energija naudojama ir kaip laikmatis, ir kaip garsinio pasaulio modelis kūrinyje. Beje, popmuzikos pasaulyje yra ne viena kompozicija pavadinimu „Juodoji žvaigždė“ (angl. „Black Star“), tačiau čia galime būti tikri, kad tai nebus Mos Def hip hopo versija.

Viena svarbiausių šiuolaikinės prancūzų muzikos figūrų, kompozitorius Gerardas Grisey savo kūrybinį kelią pradėjo 8-ojo dešimtmečio pradžioje kaip garsiojo XX a. klasiko Olivier Messiaeno mokinys. Jis drauge su kolega, kompozitoriumi Tristanu Murailiu padėjo pagrindus vadinamajai spektrinei muzikai, įtvirtinusiai ekologišką požiūrį į garsą kaip į gimstantį, gyvuojantį ir mirštantį organizmą. Nuo to laiko spektrinė muzika apaugo galybe metaforų, apibūdinimų, tačiau bene svarbiausias šios muzikos elementas yra tembras – garso spalva.

G.Grisey naudoja įvairius kompiuterinius garso spektro analizės būdus, savo kūriniuose jungdamas gyvai išgaunamus ir elektroninius garsus, ir galiausiai pasiekdamas nepaprasto muzikos takumo įspūdį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.